Šeštadienis. Iš kur sparnai?

Šiandien tinkamas metas įdėti kažką gražaus, šviesaus, šventiško ir švelnaus. Pagal aprašymą, geriausiai tiktų angelas, bet neradau nuotraukos kuri patiktų, tad idėjau angelę. Ne šimtaprocentinė, ji turi daug žemiškumo. Ir, atrodo, kažko trūksta? Taip, nėra sparnų. Daili, nors ir ne itin angeliška.

Sparnų nematote, nes ne ten žiūrite. Sparnai yra žmogaus širdyje, o jo akys yra langas (kartais praviras, kartais su užuolaidom) į širdį. Įsigilinkite į žvilgsnį ir pamėginkite suprasti, kokie tie sparnai: gal sulipę nuo purvo, gal apvynioti tvirtai kad netrukdytų, gal permatomi, švelnūs ir silpni, gal šviesūs, mikšti ir pūkuoti? Bus lengviau susikoncentruoti, jei delnu uždengsite merginos liemenį, kad matytųsi tik galva. Pajauskite jos sparnus.

Kaip bebūtų, žvilgsnis neatsako į visus klausimus. Štai atidengėme liemenį ir vėl viską matome. Ar angelui tinka būti be liemenėlės? Įdomus klausimas. O jeigu atskristų tikras angelas? Šiaip angelai nėra materialūs, jie laisvi nuo formų ir išvaizdų, bet jeigu apsireiškia žemėje, tikriausiai tenka įgyti kažkokį laikiną pavidalą. Taigi, kaip jie atrodytų: nuogi ar apsirenge, šiuolaikiškai, ar kukliai viduramžiškai? Viduje tikriausiai jaučiate, kad klausimas absurdiškas. Bet ar negalvojate, kad pavadinti klausimą absurdišku yra lengviausias būdas pabėgti nuo atsakymo? Aš mąstau taip: angelas yra didingas pasiuntinys iš aukštųjų pasaulių; kai angelas praneša dievišką žinią, tai sukelia tokius stiprius ir pakylėtus įspūdžius, kad jo išvaizda ir apranga tampa absoliučiai visiškai nereikšmingi. Štai iš kur tas absurdiškumo jausmas, beje, adekvačiai atspindintis materialiojo aspekto santykį su aukštesnės sferomis.

Kitaip sakant, angelas gali atrodyti kaip tik nori, tai nuoširdžiai niekam nerūpi. Nuotraukoje pavaizduota mergina nėra tas angelas, todėl rūpi. Ji iš šio pasaulio, ne iš dangiškojo.
Ar tikrai?
Mes dabar gyvename žemiškame pasaulyje, bet esame kilę ne iš jo. Mūsų siela atėjo čia trumpam iš aukštesnių pasaulių (dažnokai užmirštame, ar ne). Gerai, pamąstom iš naujo: iš kur mergina? Atsakymas tikriausiai toks: ta siela ne iš šio pasaulio, ji laisva nuo formų ir išvaizdų, tik atsidūrusi šiame, ji laikinai atrodo taip, lyg būtų mergina.

Vos nepamiršau, dar klausimėlis: kur esate jūs, kai žiūrite į nuotrauką? Iš kurio pasaulio žiūrite?