Paskutinis šių metų šeštadienis, šventė ant nosies. Kaip tyčia naujametinis vakaras prasideda sekmadienį, o netgi Dievas prisakė sekmadieniais švęsti. Puikiai čia gaunasi. Žmonės atitrūksta nuo reikalų, nebereikia būti protingiems, kruopštiems, kantriems. Dievo dovanos dabar ilsisi, švęsdami esame tiesiog linksmi ir geri.
Bet yra viena Dievo dovana, kuri šventėse įgauna išskirtinę prasmę - grožis. Kai norime susikurti šventiškumo atmosferą, darome nekasdienius dalykus: gražiau apsirengiame, pakeičiame aplinką arba pasigaminame prašmatnesnių patiekalų, atsikemšame geresnio vyno, susigalvojame kitų smulkmenų. Kai aplinkui viskas šiek tiek ypatinga, mes patys jauciamės pakylėti. O grožis - universalus ir garantuotas būdas atnešti daugiau ypatingumo, net jeigu tai tik kokteilių taurės papuošimas.
Mieliau pakalbėsiu apie kitą, Dievo rankų darbo puošmeną: kūno grožį. Mes jo nesuabsoliutiname ir pasaulis nesisuka vien apie jį, bet šventė yra tokia diena, kai pasaulis sukasi šiek tiek kitaip. Mes galime šviesti linksmumu, galime šviesti meile, galime šviesti grožiu. Tai ryškios Gyvenimo spalvos. Į šventę kiekvienas atsinešame savo spalvas, o gražios merginos į šventę atsineša save. Tai nuostabu. Šventinės girliandos reiškia, kad esame ypatingoje vietoje, puošniai apsirengusi mergina reiškia, kad esame ypatingame momente. Moters grožis - tai Dievo uždegta ugnelė, kartais pridegta ir vos matoma, kartais ryškiai šviečianti, kaip ir priklauso ryškiausiai vakaro žvaigžei.
Gražių Naujųjų metų.
