Norėjau kaip visada pradėti nuo moterų, bet rašydamas įžangą truputį įsijaučiau, tad gavosi daugiau teksto nei paveikslėlių 
Kai kurie principai yra bendri ir tinka ne tik moterims. Tinka visiems ir visose srityse. Apie tai, ką turi, kodėl turi, ir ką su tuo daryti.
- Atpažink kokią turi Dovaną ir pripažink ją.
- Jausk Gyvenimui dėkingumą už Dovaną.
- Dalinkis su kitais kuo esi apdovanotas.
Mes kalbam apie Dievo dovaną, netikintys ar abejojantys gali sakyti “Gyvenimo dovana”, tai vienas ir tas pas.
Dovana nebūtinai ryški kaip žvaigdžių talentas. Dovana nebūtinai pasireiškia kaip įgimti sugebėjimai. Netgi talentingiems reikia lavinti sugebėjimus, reikia praktikuotis ir tobulėti įdedant pastangų.
Kartais Dovana būna akivaizdi, o jeigu ne? Reikia pabandyti vieną kitą ir klausytis širdies. O jei širdis nieko nesako, kur keliauti? Tokiu atveju atkreipk dėmesį kaip tau sekasi. Einant Dovanos keliu nesunkiai veriasi durys į priekį, nesutinki didelių kliūčių, arba sutinki bet tau smagu jas įveikti. Galbūt tai blynų kepimas, kodėl gi ne. Pradžia nebūna didinga, Dovaną reikia išsipakuoti pačiam.
Nebūtina savo ateitį ar profesiją sieti su Dovana. Bus lemta - susisies patys, kai kuriems dalykams reikia laiko ir nepaskubinsi. Galbūt Dovana mažytė ir nėra skirta pragyvenimui, tai ok. Galbūt atrasi kad turi dvi Dovanas, tai ne retenybė.
Dėkingumo jausmas liudija, kad Dovaną priimi ir vertini. Grubiai šnekant, Dovanos turėjimas nėra tavo asmeninis nuopelnas ar kažkokia savaime suprantama tavo asmenybės dalis. Dovana tau buvo duota ir gali būti atimta, Gyvenimo išradingumas neturi ribų kai kalbame apie “duoti” ar “paimti”. Mes įpratę vertinti kaip “savaime suprantamus” dalykus ką turime ir sugebame. Tai nėra tikslu, nes žemiškajame pasaulyje mums niekas nepriklauso, o štai dėkingimo jausmas teisingiau atspindi mūsų dabartinę situaciją. Be abejo, nėra prasmės spausti dėkingumą per jėgą, ir niekas nepradangins pragaran jei šiuo metu nejaučiam didelio dėkingumo. Šis jausmas yra evoliucionuojantis, kaip ir sugebėjimai.
Dovanos išvystymas - tai jau mūsų asmeninis indėlis ir nuopelnas. Kiekvienas dovanotojas džiaugiasi, kai jo dovana yra prasminga ir įgauna gyvenimą ir tęsiasi jame.
Dalintis - vienas iš svarbiausių momentų. Be kita ko, Dovana duodama tam, kad Pasaulyje taptų dar daugiau to, kas duota. Daiktai ar jausmai, kūriniai ar apmąstymai, paslaugos ar procesų valdymas - visur galima daugiau ir geriau, su daugiau širdies ir daugiau džiaugsmo. Dalintis - nereiškia atiduoti dykai, tai reiškia kad Pasaulį pasiekia tai, kuo esi apdovanota. Kaip taisyklė tai reiškia, kad apdovanotasis labiau džiaugiasi kūrimu ir davimu, o gąža yra natūrali pasekmė, kuri įgyja įvairias formas, nebūtinai materialias ir nebūtinai dabartiniame laiko momente.
Dalinimasis nėra tai, ką būtų galima apibūdinti kaip pareigą. Tai jausmas iš vidaus. Yra laikas imti ir lavintis, ir yra laikas duoti ir dauginti tai, ko pilna viduje. Apskritai, noras pasidalinti rezultatais yra natūralus kai viduje jauti užsiėmimo džiaugsmą, nepriklausomai nuo sugebėjimų lygio.
Suradau man patinkančią iliustraciją, ką čia turime?
- Mergina turi grožio dovaną, ji tai žino ir nesipriešina.
- Mergina yra dėkinga už tai kad graži.
- Mergina eina į pasaulį ir dalinasi savo grožiu.
