Siandien, kaip iliustruoja temos pavadinimas, pabudau itin prastos nuotaikos.
Ir galvoju, kur geriau isliet savo egzistencijos tamsius niuansus, savo frustracijos nuotekas jei ne i bangos kanalizacija, nes b**** nebera gyvenimo - uz poros dienu 31. Nu sup****s skaicius nors tu ka, tracokas i galva taip nedave, atgeriau ir atsokau ir visaip kitaip atlaiminau issisiepus, atrodo maciau tik ta nuli, nuo kurio, atseit, gyvenimas tik prasideda - ach, buties naivybe! 31 siandien, isipylus 250 raudono 9:30 is ryto, arteja neisvengiamai ir greitai, kaip koks nuosprendis, kad ant kelialapio didelem juodom negailestingai ryskiom raidem rasosi TAU skylė, jaunystes kapas tuoj uzzels dilgelem… be skausmo nenuravesi… ajna na kaip *pimp…*ova, pardon, bet saviraiskai siandien leksionas balansuoja ant skurdo ribos ir priekinej eilej issirikiave B, K ir N uzgozia visa kita minties eigai siaip jau budinga semantika. Noriu, kad man butu visad 20, noriu plikais papais nardyt po ezera per Bliuzo naktis, noriu gert iki ryto tris kart per savaite ir pagiriu kaip nebuta, nenoriu rauksliu ir celiulito, nenoriu, kad man sakytu ta MOTERIS, NE NO RIU SENTI… Siandien pirmakart gyvenime, as, kuri ejo per gyvenima su cinizmo ir ironijos dalgiu nusienaudama absoliuciai viska , jauciuos pazeidziama… Ka daryt? (sexo nesiulyti)