Nevaryk katino, anksčiau laiko, į dausas. Ir nesuk savo protingos galvos, tokiais sunkiais klausimais, būtent dabar ir šiuo metu. Kai ateis laikas, pamatysi ar sunūs pasiruošęs suprasti tiesą ar ne. Kažkur, kažkada “protinguose straipsniuose” skaičiau, kad mirtį, savaip žinoma, vaikas suvokia jau būdamas 5-6 metų. Bėje ir priima, tą faktą žymiai lengviau nei suaugęs, nes dar nesugeba tiek sudėti jausmų į savigraužą.
Vis tiek reiketu vaikui paaiskinti, kad gyvuneliu skriausti negalima ir perspeti, kad ir kaciukas gali pas mamyte pabegti 
Nors mano dukterecia 3metuku jau du suniukus atverke ir vis tiek kai pamato kita, negali susilaikyti uz uodegos nepasukus… 
prisižiūrėję papraščiausių TV filmukų apie žudynes, muštynes ir kt biesus. nors nebūtinai ir apie žudynes, pakanka kad ir “Tomas ir Džeris” pažiūrėtų. ten daug tokių “linksmybių” rodo. Kažkaip, manau, jei nuo mažens vaikui meilės ir supratimo, kad mažesni padarėliai taip pat jaučia, neįdiegsi, tai gali greitai realybe virsti. dažnai, žiauria realybe.
biologiškai paaiškinus kažina ar supras, man sakydavo, kad gyvunėlis pavirto angeliuku ir dabar gyvena danguje 
Nežinau net ką tokioj situacijoj daryti… Gal geriau pasakyti, kad pavirto angeliuku, nuskrido į dangų… Bla bla… 
Vis dėl to 4 metai tai jau ne 2 