Na pries suniuka dar vaikuti biski paauginkit pora meteliu 
Bus vyresnis biski, supras, kad ir rupintis gyvuneliu reikia. O su ciucia gi vargelio yra-vedzioti reikia. Butent tas vedziojimas paprastai vaikams ir nusibosta 
…
o nemanai, kad vaikui būtų geriau pliušinis žaislas, nes gyvūnas irgi gyvas padaras ir nemėgsta kai kokie mažiai “gražiai” niurko ir myli… žinau tas vaikų meiles, už uodegos patampo, už galvos paima, patikrina ar kaklas stiprus 
nesu ta baisi mylėtoja gyvūnų, bet toks požiūris į gyvūnus kaip į kokius daiktus sukelia pyktį… bet tema juk ne apie tai… 
na bet vistiek pliušinis nei nugaiš, nei pas mamytę iškeliaus ir nekils problemų kaip vaikiukui reiks pasakyt…
nepiktybiškai jis. žino, kad katinukui skauda, kai pvz už uodegos patempi, kai kuriems vaikams tai sukelia juoką, kad katė drąskosi, o manasis išsigąsta, kad netyčia padarė kažką, tada paima i rankas švelniai nuneša ir paguldo į jo gultą, kad “miegotų” 
stengiamės aiškinti, kad čia ne žaisliukas. o dėl temos. na, aš apskritai norėjau sužinoti, ką tokiu atveju daryti, sakyti ir pan.
na tada tavo vaikutis šaunuoliukas 
nes asmeniškai tai negaliu žiūrėt kai vaikai tampo gyvūnus, o tėvams - tiesiogine žodžio prasme - nusispjaut
močiutė jį augino, tai tas zyzė zyzė, kol nusileidom. katinas švarus, nesergantis, tik toks neužauga ir baikštus siaubingai, atrodo bakstelsi su pirštu ir nukris 
gal kad mažas dar.
Sakyti tiesa butina, reik prie visu situaciju stebeti vaika kaip reaguoja. 
Po velnių, kulebam, puiku, kad permatomos vaikas gero širdies - ji džiaugtis turėtų, mažesnė tikimybė, kad senatvėje tėvus į mišką su rogutėmis veš . Bet kokį gyvūną galima paskiepyti, patikrinti pas veterinarą ir pan. - ir bus jam viskas OK. O vaikai, rūpindamiesi gyvūnais, gyvenimo patirties negauna. Negalima auginti vaikų idealiai sterilioj aplinkoj (ir jausmų, ir biologiniu atžvilgiu - apie tai bet kuris medikas pasakys). Iš čia ir atsakymas - apie mirtį ir kitus skaudžius dalykus reikia kalbėti. Aš kartais ir dabar pagalvoju - gražo buvo pasaka apie šunų rojų Be to, vaikai daba daug anksčiau pamato mirtį - per TV, kompiuterinius žaidimus - ir pan., bet neįsvaizduoja, kad tai baigtinis procesas. T. y., papildomų gyvybių nėra. PS nieko nenusimanau apie vaikus 
Vadovaujuosi prielaida, kad jie žmonės.
Galima buvau nauja, panasu i buvusi, ziurkena nupirkti. Bet dabar jau velu sis patarimas…
kačiuko už uodegos tampyti nereikėtų leisti O kad numirė žiurkėnas, tai taip ir reikia pasakyti. kai mūsų žiurkėnas numirė (išgyvenęs 3 metus), tai pasakėm, kad numirė, nes buvo senas ir kad iškeliavo į dangų 
Paskui turėjom jūrų kiaulytę, kuri kažkodėl pas mus tik 5 dienas išgyveno ir numirė 
vat tada tai visiems gaila buvo, vaikas verkė ir negalėjo suprasti, kodėl
…ir ateis tokia diena kai jis namo parsitys kokia gerokai panesiota 
Dubasins ,zais…bet jeigu ta paciuzas atmes, aiskint reikes jau ne lialiukui…
As tai sakyciau teisybe, kad numire. Tokio amziaus vaikai jau pradeda suprast ir mirti. Kai musu berniukui buvo apie 4 metus, vaziuodami kur nors daznai matydavom ant kelio pertrenktus ar net sutraiskytus sunis/kates. Kartais sakydavau, kad katinelis/sunelis miega pakelej ( ), kartais, kad ten tik skuduras ant kelio buvo 
O viena karta po tokio mano pasakymo jis pats pasake “nemiega ten, negyvas gi, suvazinetas” … moralas toks, kad vaikai supranta daug daugiau negu mano ju tevai 
Nesijaudink, viskas bus gerai. Gerai prižiūrimas katinas išgyvena 18 metų. Nei vienas katinas nesileidžia “niurkomas”, galų gale, jei katinui atsibos, kad jį pastoviai tam tikra persona tai už uodegos, tai už galvos patampo, jis pats pradės šalintis vaiko. Mūsiškiai kašarai sūnų per kilometra aplinkui apeina 
Tiesa, buvo irgi vieną kartą partempes namo “draugą” iš kiemo. Kadangi kačiukas sirgo reintrochitu ir nebuvo skiepytas (nu max amžius 1,5 mėn), tai po savaitės nugaišo, aiškinome ramiai, gražiai, kad katinas mirė, kad sirgo ir t.t. Ir nieko, jau pusantrų metų kaip gyvena ramiai ir labai ramiai visiems paaiškina, kad Mikis labai sunkiai sirgo ir jis mirė.
tai va, todėl ir teiraujuos, maža kas tam kašakui atsitikti gali, o paskui paaiškinti netraumuojant vaiko - pakankamai sunku. tuo labiau, kad nelabai kam ir yra daugiau paaiškinti.
O gal klausima reiketu pakreipti kitaip.Pvz. nuo keliu metu, ar nezinau kokiu kriteriju vadovautis, galima patiketi vaikams kito gyvybe? Ir ar reikia pries tai isaiskinti apie atsakomybe, ligas ir mirti ? Ar normalu jeigu gyvunas vaikus turi ‘apeiti’ per kilometra.
na, apie meilę jau vyras supranta nemažai. ir kad meilė mergaitei yra, ir mamytei, ir pusseserei, ir pan. (net apie seksą pasirodo jie ten “saviakai” padiskutuoja ). kažin, gal ir apie mirtį pasipasakoja. gi dažniausiai taip ir būna - sužino kuris nors vienas kažką naujo, tai dar savo prikūręs iškloja draugams. matyt, reiks paklausinėt ir bandyti pasišnekėti, vis tik 4 metai gal ir pats laikas
Jo, kad traumuojamas gyvulelis aisku dzin…, nepyk permatoma.Taip perskaiciau.
katinas teoriškai priklauso visiems. ir šeria visi, ir glosto, ir rūpinasi. kol kas baikų, kad per kilometrą apeitų berniuką - nebuvo 
. kasdien aiškinama, ko reikia, kad gyvūnėlis gyventų (švarios dėžutės, maisto, vandenėlio, mylėti, t.t.), tik apie mirtį kažkaip nekalbėjom. galvojau, ateis laikas - pakalbėsiu. bet vis ir nusitęsia, nežinodavau, kaip pradėti…
blogai perskaitei. apie gyvūnėlį atskira kalba, tuo labiau, kad jis neskriaudžiamas, prižiūrimas ir mylimas. klausiu, “kas būtų, jeigu būtų” ir kaip paskui aiškinti vaikui, kad kas nors nutiko jo katinėliui ir pan.
Hmzz…net nezhinau
Tada puiku. Nes kartais nesuvokiama, kaip sesiameciams atsiranda minciu apipylti benzinu ir padegti katina.Ar skarbonke prie uodegos.Ir kt.