Ka gi, matau, kad cia zmones dalyjasi ispudziais is kelioniu per Rumunija, parasysiu savuosius ir as. Rumunijoje pirma karta buvau 2000-aisiais metais - atskridau lektuvu. Turejau ten assignment’a dirbti 3 menesius. Is pat pradziu is tikruju galvojau, kad atiduosiu visus galus - tiek del skirtingos kulturos, tiek del maisto, benamiu sunu gatvese, dulkiu, betvarkes ir karscio, kuris ta vasara net anot vietiniu buvo nerealus - dienom istisai laikydavosi 43-45, naktimis 30-35 laipsniai. Po kurio laiko (suo ir kariamas pripranta) kazkiek apsipratau su visais neiprastais ar erzinanciais dalykais, o po to, kaip tai daznai atsitinka, ta salis pradejo man patikti. Pirma karta ten vaziavau automobiliu 2001-uju ziema. Tada dar reikejo vizu, etc, bet, visiskai jokiu problemu (isskyrus su vengru policininkais) neturejau. Mano marsrutas buvo Vilnius-Rzeszow-Miskolc-Debrecen-Valea Lui Mihai-Deva-Sibiu-Bukarestas. Tuo metu keliai Rumunijoje buvo baisus - ypac Oradea-Deva ruoze, bet manes ne karto nesustabde nei policija, nei agresyvus cigonai. Grizdamas nebevaziavau per Deva, bet vietoj to nuo Sibiu sukau link Cluj-Napoca. Ten kelias jau tuo metu buvo OK. Nuo to laiko Rumunijoje su masina buvau dar keturis kartus. Idomiausia yra tai, kad ne karto per visas mano keliones Rumunijoje nebuvau sustabdytas keliu policijos ir ne karto neturejau ne menkiausios problemos su rumunu pasienieciais ir muitininkais (ko negaleciau pasakyti apie vengrus). Paskutini karta ten buvau praeita savaite - grizau si antradieni. Marsruta, kaip jau iprasta, rinkausi toki: Vilnius-Lazdijai-Bielystok-Lublin-Rzeszow-Presov-Kosice-Miskolc-Debrec en-Oradea-Cluj-Sibiu-Ramnicu Valcea-Pitesti-Bukarestas. Is visu penkiu saliu (Lietuva, Lenkija, Slovakija, Vengrija, Rumunija) geriausi keliai yra Lietuvoje, nors Rumunijoje jie blogesni tik horizantaliuoju zenklinimu, o dangos lygumu geresni, blogiausi - Lenkijoje. Ruozas tarp Bielystok ir Lublin is viso yra kriminalinis nusikaltimas, o ypac vaziuojant tokiu automobiliu kaip mano (Subaru Impreza WRX su 17" ratlankiais ir 225/40 padangomis). Slovakijoje ir Vengrijoje keliai panasaus lygio, gal tiktai Vengrijoje geriau suzymeti. Aisku, kad siena tarp Vengrijos ir Rumunijos vis dar islieka sudetinga - kaip bebutu, ji dabar tapo isorine EU siena, taciau net ir ten niekas neprase atidarineti bagazines, rinkti kokiu nors mokesciu ar panasiai. Kelione atgal irgi praejo analogiskai be nuotykiu, isskyrus policijos gausybe Vengrijoje ir Lenkijoje, pastarojoje ju ypac daug remontuojamuose keliu ruozuose, kur greitis ribojamas iki 40-50 km/h. Tiek ten, tiek atgal nuvaziavau per 22 valandas. Atstumas - 1800 km. Rumunijoje pamatyti tikrai yra ka. Transilvanijoje - kalnai ir labai grazus seni miestukai kaip Sighisoara, Sibiu, Hunedoara, Brasov, Targu Mures, Sarmisegetuza su fantastiska architektura ir daugybe senu piliu, taip pat tokie kurortai kaip Predeal, Sinaia, Pioana Brasov, Trans Fagaresan. Moldovoje daugybe senu vienuolynu su freskomis, purvo ugnikalniai, senos pilys ir tvirtoves (ipatingai ispudinga Neamt tvirtove). Pajuryje - tikrai gerai sutvarkyti kurortai su Aquaparkais, egzotisku augalu sodais, kazino, barais ir diskotekomis. Kainos ten mazdaug 2,5 karto mazesnes, negu lietuviskame pajuryje. Dunojaus delta - isvis kazkokia fantastika, Waterworld’as. Keliu ten nera, visas transportas vyksta vandeniu. Tikras zveju rojus - visi Bukaresto maniakai ten vaziuoja kiekviena rudeni 2-3 savaitem gaudyti pusmetriniu sazanu ir didziuliu samu. Bukarestas - vienas gyviausiu rytu Europos miestu, kainos ten dar visai padorios, o entertainment’o prasme pasirinkimas tikrai didziulis. Vien tik faktas, kad kazino skaiciumi Europoje Bukaresta lenkia tik Monte Carlo jau kazka pasako. Taip pat, visi miesto gidai (tarp kitko yra ir Bucharest in Your Pocket - didziai rekomenduojamas ten vaziuojantiems pirma karta) pabrezia, kad Bukarestas yra vienas saugiausiu Europos miestu. Is tiesu, per visa mano isbuta ten laika - sumoje beveik metus - ne karto prie manes nebuvo prisikabinta. Elgetu, prasanciu pinigu, neskaiciuoju Maistas ir vynas ten vis dar nebrangus ir labai kokybiskas. Butelis gero vyno parduotuveje kainuoja apie 5-7 litus, pietus gerame restorane dviems - apie 50 litu (vynas i sia kaina irgi, beje, ieina). Susumuojant, galiu daryti isvada, kad Rumunija yra vienas neatrastu perliuku Europoje, o kolegoms, kuriems su rumunais pavyko maziau galiu tik pareiksti uzuojauta. Cia turbut kaip su tais benamiais sunimis - jei jie jaucia, kad ju bijai, tai ir puola. Linkejimai, Spannerman