“Isminties druska”
Paskutiniu metu labai daznai studijuoju sia knyga, tiksliau tai aforizmu rinkinys, kuriame surasytos geriausios mintys, zymiausiu filosofu, mokslininku, ivairiu politikos veikeju ir siaip istoriniu asmenybiu, praktiskai galima rasti minciu apie kiekviena zmogaus gyvenimo dali, kiekviena jausma ir pan. Tiesiog paskutiniu metu man tai tapo kaip gyvenimo teorinis vadovelis ir netgi matydamas konkrecia situacija as ja veliau panagrineju butent remdamasis tomis mintimis, tiesiog viskas suprantama, viskas, ka pasakytum ir tu, bet viskas surasyta i viena knyga, is dalies si knyga siek tiek padejo ir mastyti, padejo vienu momentu ir lipti is gilios duobes mano gyvenime.Taigi labai vertinu ta zmogaus ir zmogiskumo vadoveli. Tema butu tokia ar teko skaityti? studijuoti? gilintis? ka radote ten? kokias mintis pritaikete? giliausiai istrigusios? galbut pavyks jomis uzmegzti ir neblogu filosofiniu diskusiju 
pirmyn…
ne, neteko jos vartyti, nei skaityti ir tuo labiau diskutuoti. bet nezinau kodel 
, bet pries tokias knygas kazko mano sielele krypsta neigiamai. gal todel, kad joje viskas jau sudeta, telieka atsiversti ir pamastyti… kaip tynginiams… kazko nelabai vertinu tokias mintis, nes dazniausiai jos buna nuvalkiotos ir pan. mano sielele daug labiau dziaugiasi radus kazka ‘fantastisko’ ar pan kokioj nors knygoj rasta minti, o netokiame rinkinuke (be to, manau, kad tokios knygos tik leidziamos leidykolos ‘biudzetui’ pakelti, vienu zodziu, tik pinigu plovimas is tynginiu). na, bet apie ‘isminties druska’ nieko konkretaus negali pasakyti, nes jos nezinau.
tai va
tai TIK MANO NUOMONE!!!
prasom manes nemusti 
to braskel: is dalies tu teisi, tam nesiginciju, pritariu tam, kad viskas kas ten parasyta uzauga ir musu prote, jausmuose, bet kalbu apie tai kaip visa tai isreiksta, o ir kartais tiesiog reikia nuzvelgti ta sakinuka i ji issiskaityti ir kaskart atrasti vis kazka naujo, kartais tereikia keliu zodziu, kurie virstu tavaja knyga, tavaja mintimi.
zinoma, zodziai yra zodziai. laabi daug kas priklauso nuo nuotaikos ir pan. ta pati sakini, kaip ir minejai, perzvelk keliata/priklausomai nuo nuotaikos, kartu ir prasom - kaskatra jis tures vis kita minty.
na, isties, yra gan nemazai auksiniu minciu… perliukai 
arba: dar daug kas nuo sakinio/mintis priklausys, butent tuomet, KOKS zmogus ji pasakys… tai va… grazu ir tiek.
dykumos vejas, dar norejau (del smalsumo) paklausti tavo nuomones del tos knygos pavadinimo. kodel butent ‘isminties druska’? kaip tu manai? siaip tai druska yra gan ‘griezta’ mediaga…
Na kas del pavadinimo, tai niekada jo per daug neanalizavau, tiesiog mano manymu cia druska simbolizuoja tiesa. Tiesa kuri daznai nebuna saldi, daznai buna suri ir netgi karti, bet yra tiesa ir uzberus jos ant dvasiniu zaizdu is tiesu griauzia. Tai tik toks pirminis kiles variantas, dar vienas kelias galetu buti toks, jog druska kaip prieskonis, reikalingas beveik kiekvienam patiekalui, kad jis taptu pilnavertisko skonio, tas pats ir gyvenime, nezinant tiesu, tikrojo jo skonio jis gali buti tiesiog klaidingas, beskonis…
Kagi pabandysiu sita perteikti is tos knygos, kam neteko skaityti, rasysiu taip kaip mintys isdestytos ten, dalimis. Galbut kazka rasite ir sau, galbut kils diskusija…
ZMOGUS. AistrosNera didenes nelaimes kaip nezinoti savo aistros ribu. LAO DZE
Valdymasis - pati didziausia valdzia, buti pavergtam savo aistru - pati didziausia vergove. SENEKA
Aistra kaip anglis ausintina, kitaip sirdis uzdega ugni. V. SEKSPYRAS
Aistra - pasauli pagrobiantis uraganas, protas - spingsinti zibe. I. KANBU
Aistros - tai vieninteles oratores, kurios visada itikina. Nezinome nei simtosios dalies to ka gali daryti mus priversti aistros. F. de LAROSFUKO
Isminciu ramumas yra ne kas kita kaip mokejimas slepti savo jaudulius. F. de LAROSFUKO
Aistra zengia priekyje ir vedasi is paskos meile. ICHARA SAIKAKU
Didi aistra - tai savotiska siela, savaip nemirtinga ir nepriklausoma nuo kuno. B. de FONTENELIS
Aistros - musu nesuskaiciuojamu paklydimu saltinis - vis delto skatina svietima. K. A. HELVECIJUS
Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklustame. Z.Z. RUSO
Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos zmoniu nelaimes ir pamirstama, kad jos yra ir visu musu dziaugsmu saltinis. D. DIDRO
Troskimas valdyti protus - tai viena is paciu stipriausiu aistru. NAPALEONAS I
Zmogus turi buti prieinamas aistroms bet ir pajegus jas valdyti. ZANAS POLIS
Geriausias budas nuraminti sirdi - proto darbas. G. de LEVISAS
Joks didis dalykas pasaulyje neapsiejo be aistros. G. HEGELIS
Truputis aistros prota astrina, daug - slopina. STENDALIS
Aistra - tai proto apsvaigimas. R SAUTEJUS
Didzios aistros tokios pat retos, kaip meno sedevrai. H de BALZAKAS
Nesugebejimas zavetis - paveldejimo pozymis. H. de BALZAKAS
Uzgimstanti aistra gera tuo, kad ji vienodai nesuvokia savo atsiradimo ir negalvoja apie baigti; dziugi ir sviesi, ji nejaucia, kad gali prisiaukti nelaime. J. V. GETE
Aistros suteikia genijui galimybe pasireiksti ir padeda save pazinti. V. DZOBERTIS
Sirdziai nera nieko menko. Z. LABUISAS-ROSFORAS
Aistringos sirdies istorija visada nepaprastai paprasta. A. VINJI
Aistra - blogas reguliatorius, bet galinga spyruokle. R.V. EMERSONAS
Mes verdame ivairiose temperaturose. R.V. EMERSONAS
Negalima laikyti ismintingu tokio zmogaus, kuris prireikus nemoka buti pakvaiseliu. H.V. BICERIS
Vieninteles aistros kurios neteikia malonumo - tai pavydas ir baime. DZ.C. KOLINZAS
Entuziazmas - pats graziausias zodis zemeje. K. MORGENSTERNAS
Pavyzdzio jega gimdo aistros jega. Z.ZORESAS
Verciau busiu ryskiausias meteoras negu amzina, bet susnudusi planeta…
DZ. LONDONAS
Kiekviena aistra yra dziuginanti ir kankinanti. T. DRAIZERIS
Jei aistros ir svajos nepajegtu atverti nauju perspektyvu, gyvenimas butu beprotiska apgavyste. A.R. LENORMANAS
Sirdis neturi rauksliu, joje buna tik randu. S.G. KOLET
Yra pazinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be sios aistros nebutu nei matematikos, nei tiksliuju mokslu. A. EINSTEINAS
Prieraisumas - gyvuliska ir netgi egoistiska aistra, bet mums tai geriausias budas atsikratyti egoizmo. Z. DIUHAMELIS
Aistra - tai tam tikra liga, kuri, kaip kiekviena kita, suteikia dideliu kartais sopulingu kanciu. A.MORUA
Maniakiski potraukiai gasdina labiau negu dorybes ir talentas. A. MORUA
Aistros apimtas zmogus, netrukus tampa neatsargus. A MORUA
Kiekviena meiles aistra - tai sirdies kelione. P. MORANAS
Sirdis turi savo kalejimu, kuriu protas atverti nepajegia. M. ZUANDO
žinai dykumos vejau nors asmeniškai netikiu kad y viena knyga galima sudet viska jausmus,mintis ,norus bet susidomejau nes pats jau gan seniai renku visokias citatas ir mintis …
paieskosiu sios knygeles
Visko sudeti is tiesu neimanoma, galima sudeti tik pamatus, ant kuriu sugebesime pastatyti savo nama, ir tie pamatai tik aprasyti, juos isliejame patys. Kas liecia sia knyga, is tiesu jeigu renki mintis, citatas, ji tau labai patiks, daug rasi, beja jeigu nepavyks rasti, ka galedamas vis idesiu cia. Beja tai nuostabi dovana ir kitam zmogui ir sau paciam…asmeniskai as ten nemazai radau, galbut dar ir nesugebejau pritaikyti, reikia laiko, bet tai man kaip vadovelis
na aciu uz pagalba
varciau ta knyga knygyne berods kazkur…
man perdaug druskos 
… perdaug isminties vienoj vietoj…
labiau tikiu ta ismintimi, kuri gimsta konkrecioje situacijoje. O citata igauna tikra skoni, kai yra kontekste… kai ju daug vienoj vietoj ir iskastruotu is konteksto - ju nebegirdi is tiesu…
pavyzdys - turbut visiems teko tokiu vakareliu, kai isklausai visa kruva anekdotu. kartais tai netgi buna linksma. bet po to - nors uzmusk, negali prisiminti nei vieno. bet jeigu kas papasakoja viena anekdota, tinkanti situacijai, kurioje esi… - visa gyvenima atsimeni. jis "sugroja", suskamba… jis tampa prieskoniu, kitokiu poziuriu, laisvesne mintimi.
to vejas: teisingai, viskas graziau skamba kai yra kontekste, tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku, bet kartais ta mintis reikalinga, nes daznai ja saukia tavo vidus, bet nemoka istarti, kartais tiesiog negali pasakyti savais zodziais to ka jauti, to ka mastai, o kartais tiesiog nori i tai isigilinti, pajusti prasme ir ieskai pagalbos, o ja daznai gali rasti vienoje mintyje, niekas juk nesako, kad atsivertes knyga turi ja is kart visa perskaityti, kartais tiesiog ieskai ir randi, kartais ir ne, tiesiog tai kaip ramstis, kai siela kazka saukia, bet tu nemoki ivardinti ka…
taip, brolau, as nepriestarauju… kartais…
ne v obidu - si sekmadieni su dukrele ziurejom toki filmuka apie prancuzu fermerio valdas. tai pamenu, idomu buvo - ozkoms pakabina druskos akmeni, ir tos net pasistumdydamos ji laizo. sake - kaulams ju labai sveika… priimk kaip metafora - gal ir nevykusi, aisku…
tikriausiai nevykusiu metaforu nebuna, nes is ju kaip ir is kitu minciu pasigaminame reikiamas medziagas sau, susikuriame kiekvienas savaip, todel puikiai viskas tinka, nes niekada minciu, nebus per daug dziaugiuosi galedamas mastyti, suprasti, suvokti, galbut dar ir labai mazai…bet dziaugiuosi galedamas tai daryti, tuo as esu stiprus ir kartu silpnas…bet tai dovana…
Bratka ir kajp sekaz ta knygute shtudyrint??? Ash taj jau gan senaj neskaiciau nieko panasaus pac zinai apsileidau ble i boba liko ish manes 
Na bet ka jau padarysi - nusmukau dvasishkai ir fizishkaj - gal bratka rajks man paskaityt ta knygute jei nesutrinsi jos chia prie kompo…
Sudominai. Jauciu paieskosiu tos knygutes - megstu graziai isreikstas mintis. Turbut, kaip braske sake, esu tinginys, bet sutinku su nuomone, kad neimanoma sudeti i viena knyga visu zmogiskuju jausmu ir minciu…
meskos paslauga…
na, man idomiau yra paciai ieskoti to perliuko,paciai ismastyti atsakima i is pirmo zvilgsnio jo neturinti klausima.taip,tai yra sunku ir tikriausiai ne kiekvienas tai gali.Nors kaikurias taip knygoje parasytas "plikas" mintis irgi sunku suprasti…
siaubas 
