nu nzn prie ko čia šunininkai
bet norėjau pasakyti kad labai užknisa visokie NE ŠUNININKAI kurie rašinėja ne į temą vadovaudamiesi principu "rašyti bile rašyti, į temą gilintis nebūtina" kad ir šis pavyzdys su šiukšlių dežėmis.Kai parašai kad jie biški nusišnekėjo ir parašė ne į temą tai baisiausiai įsižeidžia ir vaizduoja nuskriaustus…tai sakau gal pirmą reikėtų paskaityti prieš rašant,tada nekils ir tokių nesusipratimų
Daiva D. biški mane aplenkė, parašė mano mintį tik kitais žodžiais
Rastas niekados nebus isimtas (na bent kiek pasidomekite ne tik zoo bet ir zmoniu psichologija) - ir siuo atveju problemos sprendimas galimas tik dvejais keliais - problemos "uzmirsimas" arba teigiamo ivaidzio apie sunis formavimas (yra bent jau du keliai - nupirkti ziniasklaida arba patiems uzsiimti tuo - kiek pajutau is sios diskusijos, tai irgi beviltiskas kelias)
nieko nesuprantu.
kodėl reikia formuoti teigiamą šunų įvaizdį?
manau tuo nieko nepasieksi, kol dvikojai kolegos nepradės protauti įsigydami šunis.
Iš tiesų problema yra ir šunininkų, ir taip pavadintų ne_šunininkų. Pritarkit, ir tarp vienų, ir tarp kitų yra visokių: ir normalių, ir ne. Iš tiesų reikia auklėti vieniem kitus: yra tokių "šunininkų", kurių elgesiu galima pasibaisėti 
ne mažiau nei nieko nesuprantančių ne_šunininkų. O yra žmonių, kurie nieko neaugina namuose, tačiau jų požiūris yra labai gerbtinas 
. Taigi, kalbėdami tokiomis frazėmis kaip šunininkas ar ne_šunininkas nieko nepasieksime. Svarbu, ne kas, o koks. Iš tiesų tie, kurie augina gyvūnus, turėtų elgtis panašiai kaip Daiva D., nes pasiųsdami ką nors n.x tikrai nepageriname padėties… Žmogus dar labiau supyksta, o informacijos nesužino. Aišku, užsispyrusių bobulyčių ir dėlulių nuomonės nebepakeisi, bet bent jau kalbėkitės su vaikais, kurie, tarkim, prieina paglostyt šuns. Bent pačius svarbiausius dalykus pasakykit jiem, ir tai jau bus Jūsų indėlis į ateitį… Gal ateitį tapsime pakantesni vieni kitiems…
Tas valink valink nekaip čia nuskambėjo 
Mieli bendraklubiai, noreciau priminti pirmaja klubo taisykle:
"Ginčuose gerbkite oponentus . Neskelbkit neteisingos informacijos ir neklaidinkit kitų. Nesikeikit." (paryskinta mano).
Deja, tiek sitoje , tiek ir kitose diskusijose paskutiniu metu prasimusa kai kuriu klubo nariu arogancija ir nepakantumas kitokiai nuomonei. Tai liudina, nes iki siol klubas pasizymejo, butent santurumu ir pakancia visiems admosfera 
.
P.S. as pats beje sunininkas (ir ne toks pavyzdingas kaip DaivaD t.y. suni vedzioju ne aiksteleje ir maisiuko ismatoms surinkti dazniausiai neturiu)
CARLA gal pareis dar Aišku būna visokių dienų,man šiandien irgi galvą skauda,bet reiktų susilaikyti nuo siuntinėjimų vieniems kitų.Visi čia tilps.
hahahahaha 
ghmz kazy ka turejo omeny 
Kodel zmones turi isigyti suni, tam, kad suprastu? Ne kiekvienas isgali islaikyti dar 1 seimos nary t.y suny. + Nevisi megsta gyvunus!
O, kas liecia ivaizdzio! Manyciau reiktu auklyti seimininkus ir mazus vaikus! Tad neprireiks to gero ivaizdzio! Vaikams reikia paaiskinti, tai, kad gyvunus "kankynti" negalima, nes gali 
Cituoju "Oj nebijok, mano suo neikas" nesutinku 
visad buna pirmas kartas. O, kai uzpuola, tai buna per vielu. Ir be to, kaip tu gali buti tikras del suns veiksmus, jei negali numatyti zmogaus veiksmus!?
Zmogus masto tai kas yra blogiausia…
Įdomu, o Tu tarkim irgi apie savo tėvus negalėtum pasakyti: "Nebijokit, jie sąžiningi", nes negali atsakyti už jų veiksmus
Šiaip jau, gyvenant su šunimi ar su žmogumi, ar dar su kuo nors, vis tiek perpranti charakterį, ir gali nuspėti, kaip elgsis. Aš, pavyzdžiui, irgi sakau, kad nekanda mano šuo, bet jei tai vaikai (o dažniausiai taip ir būna), tai tiesiog patariu, kad prieitų gražiai, nedarytų staigių judesių… Ir, žinoma, vis tiek labai svarbu stebėti šunį… Bet visgi, jei sakau, kad jis neįkąs, tai ir pasirūpinu, kad taip nebūtų… Ir, beje, manau, kad labai svarbu leisti vaikams glostyti savo šunį: šuo yra pripratinamas prie tokio dėmesio, vaikams irgi džiaugsmas, ir iškilus nenumatytoms aplinkybėms galima išvengti tragiškų įvykių.
Prie ko cia "saziningi", nejau saziningumas kenkia fiziskai?! Kai matai, kai zmogus nera saziningas, tu juom nebepasityki. (reiktu pasitikslinti, ka turi omeny) Ir be to, ne jau tu visais pasityki? nors ir nepazystamas? Zinoma, kad NE!
Su tuom sutinku, kai perpranti, esi tikras 
bet jei nezinai ir 1 karta matai, tai
Aš, pavyzdžiui, irgi sakau, kad nekanda mano šuo, bet jei tai vaikai (o dažniausiai taip ir būna), tai tiesiog patariu, kad prieitų gražiai, nedarytų staigių judesių… Ir, žinoma, vis tiek labai svarbu stebėti šunį… Bet visgi, jei sakau, kad jis neįkąs, tai ir pasirūpinu, kad taip nebūtų… Ir, beje, manau, kad labai svarbu leisti vaikams glostyti savo šunį: šuo yra pripratinamas prie tokio dėmesio, vaikams irgi džiaugsmas, ir iškilus nenumatytoms aplinkybėms galima išvengti tragiškų įvykių.
[/quote]
Sutinku, kad reikia pratinti suni prie glostymu, o vaikus raminti ir t.t, bet…
Argi nejuokingai skamba, kai zmogus mato, kad vaikas isteriskai bijo suns ir sako "nebijok, neikas", nors kadaise jam buvo tai sakyta ta pati citata, o suniukas paeme ir ?! Bandyta sakyti, raminti ir t.t. bet nepadeda, jis vis vien bijo 
O kiek yra ishprievartautu moteru, autoavarijose ir apipleshimuose nukentejusiu zhmoniu, kurie patyre ne tik fizine, bet ir moraline zhala…
Dauguma ju galbut irgi jaucia baime, nepilnavertishkumo kompleksa ir negali gyvent normaliai, bent jau kuri laika.
Bet jie kazhkodel nerekia apie masine vyru kastracija, automobiliu uzhdraudima, ir prevencini antrankiu neshiojima. Dazhniausiai tokie zhmones suvokia,( su artimuju ir psichologu pagalba ir palaikymu) kad ju baimes yra ju problema ir nashta ir stengiasi jas nugaleti ir toliau gyvent normalu gyvenima.
Bet jeigu vaikui ikando shuo, tevai, vietoj to, kad padetu jam ta baime nugalet, dar skatina ja…patys isterishkai keikdami zhmogu pro shali vedanti shuni.Kodel zhmones laikantys shunis - shiandien laikomi beveik kad nusikalteliais ir yra visishkai neverti pagarbos? Per televizija parodo shuns sukandzhiota berniuka, kuris ejo per svetima aptverta teritorija, nenoredamas eit aplinkui! Siuzhetas truko gerokai ilgiau, negu sekantis, kuriame rode visishkai ishsekusi ir nusilpusi kudyki, kuri motina marino badu. Tai kad shuo saugodamas savo teritorija, ikando svetimam - baisi tragedija, o kad tevai neprizhiuri ir neaukleja vaiku - smulkmena??
Nemanau, kad nuo shunu nukentejusiu zhmoniu yra daugiau negu patyrusiu kitokio pobudzhio smurta…Tik kazhkodel "shunu atvejai" yra perdetai vieshinami…
Na, aš kaip supratau, Tu piktinaisi tais, kurie apie savo šunį sako, kad nekąs… Tai turbūt visgi ne pirmą kartą savo šunį matai 
Būtent todėl ir pirmąją Tavo mintį komentavau, pasirėmusi žmonių, su kuriais gyveni pavyzdžiu…
Žinoma, aš kai matau svetimą šunį, nepuolu "išbandyti", ar jis kanda Bet visgi, daug jau esu šunų ir šeimininkų mačius, ir iš tiesų gali nuspėti, kokie jie yra… Ir jeigu matau, kad normalus žmogelis, tai ir kodėl gi netikėti, kad jo šuo nekanda
[quote]Sutinku, kad reikia pratinti suni prie glostymu, o vaikus raminti ir t.t, bet…
Argi nejuokingai skamba, kai zmogus mato, kad vaikas isteriskai bijo suns ir sako "nebijok, neikas", nors kadaise jam buvo tai sakyta ta pati citata, o suniukas paeme ir ?! Bandyta sakyti, raminti ir t.t. bet nepadeda, jis vis vien bijo
[/quote]
Neatrodo juokingai Galų gale, o iš kur man žinoti, ar tas vaikas buvo įkąstas, ar ne… Fobijas irgi įmanoma nugalėti Galbūt vieną kartą įsidrąsinęs vaikas paglostys tą nekandantį šunį, ir fobija mažės, kol jos nebeliks… Galų gale tiesiog svarbu suvokti, kad vienas kartas (galbūt labai skausmingas ir nesėkmingas) nėra rodiklis, kad taip vyksta nuolat…
visa laika buvo ir bus zmoniu kuriem sunys neitinka ir nepatinka… tokie burbejo ir burbes ant musu suneku… =))
drįstu dar pasakyti, kad neigiamas požiūris į šunis yra lietuvių problema. didžiulis kontrastas, kaip lietuviai į šunį reaguoja, ir kaip užsieniečiai. lietuviai geriausiu atveju pereina į kitą gatvės pusę ar šiaip labai ratu apeina, neretu atveju - apiburba, kam šuo be antsnukio, jei su antsnukiu - vis tiek randa ką pasakyt, nu žodžiu išlieja visą per metus susikaupusį savo pyktį ant šuns ir šeimininko. teko susitikti ir su kitais šunį turinčiais žmonėmis, kurie sėdi pievutėj ar parke, prie jų kojų malasi koks nupiepęs ciuckis be antsnukio, o šeimininkai tuo tarpu ant mūsų praeinančių rėkia kam mūsų šuo (apie 7 mėnesių šuniukas) be antsnukio. 
tuo tarpu užsieniečiai: dažniausiu atveju preina nekreipdami dėmesio, nebando išsilenkinėti šuns, nesvarbu, su antsnukiu jis ar ne. kiti (tokių irgi teko sutikti) pasitinka šunį išsišiepę, laimingi, dar pakalbina praeidami ir labai laimingi jei jis jiems ranką pauosto (nors mūsų šuo pakankamai baisiai kitiems atrodo). dar nė vienas užsienietis nei pasakė, nei parodė kokių nors neigiamų emocijų mūsų ir šunų atžvilgiu.
manau, kad tas visuotinis nepasitenkinimas šunimis iš dalies paaiškinamas lietuvių nacionaliniu charakteriu - visada kas nors turi būti blogas, kas nors ką galima kaltinti ir ant ko varyti, žodžiu, atpirkimo ožys. šiuo metu tai yra šunys. gerai dar, dėl blogo oro jų nekaltina.
iš dalies pradėjau suprasti ir nx siuntinėjančius šunų šeimininkus - kai per vieną dieną išgirdau gal penkias replikas apie šunį ir dar prisižiūrėjau baimės ar pykčio prasilenkiančiųjų akyse, net tokiai pacifistei kaip man stogas nuvažiavo. gerai, kad grįždama namo nieko nebesutikau pakeliui, nes buvau pasiruošusi pirmam prasižiojusiam snukį išmalt
vo pataikei i 10tuka
Galima pripazinti, kad dalis tiesos cia yra - kai kuriais atvejais man tikrai nesuprantamas musu "issilavinusios" visuomenes agresyvumas - jei netikite, aplankykite DELFI
Bet… tas pats liecia ir sunu savininkus. Kiekviena karta grizus i Lietuva (is Skandinavijos) mane trikdo/pritrenkia du dalykai - vairuotojai ir sunys - na tiek lojanciu ir kimbanciu prie praeiviu sunu tikrai neteko sutikti (tiesa sakant is viso neteko sutikti).
kokie lietuviai, tokie jų ir šunys mes burbekliai ir šunys "zacepo" ieško. tai normalu