cia tik antras eilerastis per matematika sukurtas…siaip daznaiusiai per vokieciu rasau 
…aciu uz sveikinimus 
man patinka gauti issamius komentarus taigi ir pati stengiuosi kuo issamiau isreiksti savo nuomone
jauciu, kad ji gali mane uzpulti 
…bijau 
jauchiou nespes 
ryt jau sniega zhadejo
tikiuosi, nes pastebejau, kad vis dazniau liudziu …
na jauchiu net ir dienos nelike iki sniegelio
pas mus tai prisnigo 
…kaip faina…visur balta balta
Poezija jum mano per prasta Ar verta šitaip gaišti laiką? Minčių avelė bėga basika Pamiršus užsirišti batų raištį Eiliuojas mano mintys, to gana? Ne, nemanau poetais taip netapsim Ir meilės taurė stovi sklidina Išgerkit ją galbūt tuomet mane suprasit? Poezija - neišmatuojama galybė - tai tiesa Tiesiog sukritikuosim ir padėsim tašką Lyg vargetą supančiosim grandinėmis mes ją Vėliau ištarsim nuosprendį - ji šoka ne į taktą Užsmaugsim ją kableliais ir taškais tada Nuvesime pas rimą liepsim mokyt šokti Išeis iš pamokų ji - skurdi ir paprasta Bus pakeliui į banalybės kalną kopti
Gyvenimo prasme Statykim iš naujo jausmus Žudykim nereikalingus žodžius Uždarykim i širdi vartus Uždekim žiupsneli vilties i žvakide nakties. Naktis,ji bebaime i mano veida žiures Ir lyg dusaudamas vejas i mano širdi Šalcio skraiste paties. Aš tik eisiu tylia gatve ir sieksiu tave. Dar truputis tamsos kris ant mano akiu, Medžiu šakos pins kasas iš mano plauku, O aš taip skubesiu link Tavo akiu, Gal bent jos tiesti kelia i vilti pades. Žinau kad krisiu žemyn,link pikdžoliu artyn Aš nebijau daužyt jausmu,noriu but su tavim. Kelkis,pasimk ir mane…taip tyliai kartojau, Jog girdejau tavo paskutinius žingsnius. Juodos akys nakties,nužvelgs paskutiniu žvilgsniu, Kažkodel tik paukšciai bebaimiškai tyles, Pianino akordai letai skambes, Aš tik tada suprasiu-nera gyvenimo prasmes.
Nusprendžiau ir aš čia atkopinti vieną iš savo eilėraščių…;}~ Šį eilėraštį sukūriau jau senokai… 2004 metų spalio 4 dieną.~# Aš nužudysiu savo meilę #~ Aš pavargau… Aš pavargau mylėti. Ir paskutinę viltį praradau Tave šalia turėti. Aš savo meilę nužudysiu Užkasiu giliai po žeme! Kad niekada ji neatgytų Kad pamirščiau tave… Aš meilę nužudysiu savo, Išmesiu lauk ją iš širdies. Pamiršiu tą šypseną tavo, Nebesugrįš ji iš praeities. Aš nužudysiu savo meilę, Nudursiu ją peiliu aštriu, Ak meile!Mano meile… Sudie aš tau tariu… Nedrįsk sugrįžti, Tu jau nelaukiama. Sunku tam pasiryžti, Bet aš esu tvirta. Nesuprantu kaip aš galėjau, Tikėti tuo jausmu. Tačiau laiku susiprotėjau, Kad dar ne per vėlu… Ne per vėlu žudyti! Suduoti kuo stipriau. Aš nužudysiu savo meilę, Ir nužudysiu kuo greičiau…
oho kaip… 
… ziauru… stiprybes tau stengiantis nuzudyti savaja meile, nes man jos pritruko
Ir as idesiu paty marazmatiskiausia savo eilerasty 
sukurtas prisigerus, ir baisiai pykstant ant vieno zmogaus_Liuciferio dukte Tyliai dainuojant merginai, Užliūliuota jausmų, aš pabundu. Skraido aplink submarinai! Šėtone, kur aš esu??? Pirštų nebėra- jie dingo Kažkas jais springo… Kažkas juos rijo, Norėdamas mirti - atgijo… Nebėra ir sielos, nebėra akių Aš viską matau tik iš veidrodžių. Manęs čia nėra - Tapau aš tuščiąją vieta… Kraujo skonis aplinkui, Mirties kvapas šalia. Kažkas mirė DIEVUI Kažkas dvėsta štai čia. Giltinė didžiulė, juoda, ieško aukų Ar nebūsiu aš viena jų??? Manęs nebėra, o aš vis jaučiu- Noriu žudyti, noriu mirčių!!! Išprotėjau matyt, bet sienos kietos, Ant langų grotų nėra… Štai čia tos vietos- Kur laidos mane… Turėčiau rankas- pasmaugčiau, Turėčiau dantis- įkasčiau Turėčiau peilį - papjaučiau Turėčiau virvę ir karčiau!! Būčiau aš DIEVAS, būčiau ŠĖTONAS Manyje Liuciferio kraujas bujoja!!! Turėčiau jėgų ir valdžios - Visi bijotų velnio dukros!!! Demonai būtų šalia- jie man padėtų, Kol tėvas Abaddon’as aukojimo vietos ieškotų. O aš kraują tavajį gerčiau, Ir sielą pavogčiau… Aš mirštu, jėgos apleidžia mane, Bet aš juk atgimsiu iš naujo- Paklusdama kunigaikščiui, viešpataujančiam ore… (Ef 14, 2)_Va
nezinau kodel sis eilius man pasirode nuotaikingas galbut todel, kad pasakei, kad ji sukurei girta 
… bet kuriuo atveju man patiko, nors ritmas ir nevienodas, bet tokie netvarkingi eiliukai man patinka… primena J.V.Getes “Fausta” sekmes kuryboj
dekui uzhu komentara. Iki Getes man toli kaip ish pragaro iki dangaus… Gete yra nuostabus, kaip ir Nyce bei daugelis kitu 
o ka gali zinoti, visko siam pasauly buna 
gal ir pakilsi kada is pragaro i dangu 
Ilgai abejojau, bet…reikia pabandyti Aš nevilties eilėraštį sudėsiu Ir užrašysiu jį ant kapo, Kad saulei leidžiantis Ugnim žodžiai žėrėtų. Sukursiu šviesią viziją aš ateities, Tik nežinau mano ji bus ar kito? Širdy nauja žvaigždė nušvis, Bet negirdės pasaulio mito. Visas duris, visus vartus sugriausiu… …ir atsivers keliai į begalybę, ir patekės beprotiškos prasmės vaizdai… Tai štai todėl šiandien skubu gyventi, Kad nepabėgtų proga pakeliauti šiais keliais… 1999 05 09
Paryskinau tas vietas, kurios labiausiai patiko 
neturiu jokios teises vertint, bet manau neblogai
manau neblogas eilius… toks ryztingas ir tvirtas… unikalus savo forma ir rimavimo budu…man patiko
Tavo akys liūdnos, jos virpa nepaaiškina- mu ritmu, Jose slepiasi tavo neišsipildę lūkesčiai ir viltys kartu Debesys tamsūs užslenka ant jų, uždengia tavo ežerus gilius Kuriuose nuskęsti būtų mano gyvenimo tikslas, būties esmė Tačiau neleidžia rūkas tirštas atskriet link tavęs, praskleisti Pilką šydą, praskleisti užvertus vartus į tavo sielos skausmą. Lyja lietus… Jis verčia klykti mano gailestį tau… Jis laimi Jis triumfuoja prieš mane ir tave. Jis niekada neišnyks, Liks sūrūs pėdsakai mano mano atmintyje, Liks upeliai tavo tikėjime ir kelyje į save ir į laimę kartu. Kaip išnaikinti tą lietų, kaip sustabdyti liūtis?! Aš noriu Uždengti tą pulsuojančią žaizdą tavo skausme, noriu pabučiuoti ją… Prašau-atverk man savo krištolo ežerus, atverk ir įsileisk vidun. Aš užliečiau juos svajonių eliksyru, priberčiau aukso dulkių Ir įpūsčiau savo stiprybės, tikėjimo vaivorykštės spalvomis Pasodinčiau pakalnučių, sėklų žydrų ir geltonų pasėčiau, įžiebčiau liepsnelę, Kuri spindėtų ir rodytų kelią tau, rodytų taką link uosto, Kuriame jau laukia laivas, vėlyvas, bet skirtas tik tau… 2004-01-31 16:01
Neono lempom apšviesta naktis Dulkių stulpai sudarę sceną “Štai rubinė-palikite mintis. Šiandien jūs pamatysite premjerą” Prigęsta žvaigždės, lieka tik pilka tamsa Ir pasigirsta štai tylos sipfonija, Į sceną išlekia jauna balerina - Kokia graži gamtos harmonija Ji sukasi lengvai, gracingai, Plasnoja savo įstabiais sparnais Akyse sustingsta žvilgsniai ilgesingi Ir regis šitas šokis niekad nesibaigs Nakty sumirkčioja neoninė šviesa Idealusis šokis virsta nieku Miršta scenoje žavi primadona, Žiūrovai išsiskirsto nesustvarkę kėdžių