manau riba yra tada, kai iš tikrųjų nėra dėl ko pavydėti, o keliamos didžiulės scenos ir pan. ta riba tarp kiekvienos poros skirtinga
gariausias vaistas nuo pavydo - tik tu pats sau 
reikia keist mastyma, stengtis valdytis.
O pavydas sukyla is nepasitikejimo savimi arba del baimes 
bijai kazka prarasti - pavydi
pavydi draugei nauju batu? - nepasitiki savimi … nes galvoji, kad tik su tokiais batais tu butum pilnaverte
sudetinga si emocija, bet ji nenaturali. Dievas jos mums nedave 
Miegančioji, prabusk… tu vėl košmarą sapnuoji…
O zinai, pries rasydama sia tema atsakymo nezinojau…O dabar jau zinau
Kuo puikiausiai
…
Net tavo draugems?
Tai ka, zmogus, reiskia, labai bijo tave prarasti…pavydi kitu demesio? Tai jau ne pavydas, o savininkiskumo jausmas
Taip jam ir pasakyk.
Ir is tiesu problema ne kitame, o tik mumyse paciuose…(jei pavydintis asmuo esi tu)…
Labai gerai ir teisingai pasakei, brangioji
Turbut daug kartu teko mintyse gvildenti ta pacia tema…
aha…
Kadagi tie kosmarai baigsis
Panele- nespauskit is s…o vasko
tai gal pasidalinsi patirtim ?
kartais reikia
Pavydas kyla is baimes prarasti, is nepasitikejimo savimi. Pavydas visiskai nesusijes su meile.
Sakoma, nieko nepakeisi ir pavydas ir visiskai beprasmis-jei myli, tai myli, jei ne, tai ne.
pavydas beribis, nenugalimas ir naturalus kaip kiti jasumai. nieko ce nepadarysi. susitaikyk kaip bjauru bebutu.
pavydas prasideda ten, kur baigiasi pasitikejimas.
Ar su bet kokiu pavydu galima taikytis? Chmmm…
Teisingai