Pasidalinkit jodinėjimo patirtimi…
Prisiminkit savo jodinejimo pradzia, kaip sekesi, man tai po keliu kritimu niekaip nebesiseka nugaleti baimes jausmo, nebeprisiverciu joti zovada 
Gal galit ka patarti?..
Patarti pagalvokim… manyciau kad turetum vel joti ir joti riscia po biski kad ir ant kordo ir zovada tik tada kai mokesi gerai sedeti balne. Turi galvoti kad ppo biski atgausi ta sportine formike ir bus gerei viskas.
as jodinet pradejau gal 8-iu metuku ir be balno…,labai daug kartu kritau nesuvaldziusi arklio taciau noras nugalejo baime ir dabar gan neblogai joju,na svarbiausia labai noreti,tai nera taip baisu,ir asmeniskai man didelis malonumas,labai pamilau siuos gyvunus 
SEKMES TAU 
nu as irgi vienu metu buvau pradejus bijot. kai viena jojike nuspyre zirgas o as tuo metu sedejau ant kito ir visa ta vaizda maciau. kazkaip keistai tai paveike nes zirgu tai nebijojau, bijojau jot. po to buvo toks ziaurokas kritimas su pavilkimu per zole. po to karto dingo baime. nezinau kodel bet dingo. kartais labai stebiuosi savo pasamone 
Na,man dazniausiai atsiranda baime sokt per kliutis po kritimu,po skaudziu kritimu,nes siaip nusivartai,tai nieko… bet kai vienakart man lipant ant zirgo,ta kumele mane numele ir dar uzsoko! tai tada,kai atvaziavau i zirgyna po keliu dienu,tai bijojau lipt ant zirgo… o kai po kokiu poros savajciu vel ant tos pacios kumeles turejau uzsest… bet uzsedau 
tik dar iki siol (jau bus praeje turboot kokie 4 menesiai) dar bijau ant jos lipt negarde kai niekas nepalaiko… ir siaip kazkaip dabar baisu lipt ant zirgo kai niekas nelaiko… visad jei kas boona paprasau,kad palaikytu… 
Man po skaudaus kritimo irgi buvo tas pats, sunkiai sekesi nugaleti baime. Ir, tiesa sakant, nelabai aisku, ko bijojau - manau, kad ne pacio kritimo ir ne skausmo, o zirgo pasibaidymo. Todel sededavau isitempus ir laukdavau, kada jau zirgas pasibaidys 
. O kai isitempi, tai dar prasciau sekasi joti… Man padejo laikas (galit juoktis, bet beveik puse metu negalejau atsipalaiduoti) ir psichiskai stabilus zirgai. Ant kokio nervuoto jeigu reiktu joti tai nezinau… gal ir dabar dar bijociau, jei matyciau, kad zirgas nestabilios psichikos ir neaisku, ka iskres sekancia minute Be to, per ta laika ismokau geriau laikytis ant zirgo 
JO, jauciu, kad jei ilgesni laika pajociau ant ramaus zirgo, tai praeitu, bet tokiu negaunam, visi su kaprizais…Joju tik antra menesi ir jau triskart atsiduriau ant zemes, nors visai neuzsigavau, bet pasamone taip suveikia, kad kai treneris sako bandyt zovaduot(nors anksciau tai jau dariau ir buvo nieko), tai apima tokia panika, kad vel nesuvaldysiu zirgo, kad visa isitempiu, kaip styga, o tada, zinoma, dar blogiau Jauciu, kad niekaip nesuvaldau to panikos jausmo…
…taaaip, žirgai su kaprizais labai “faini” iš Prospero jojau su Rėja - auksinė kumelė, nors pradžioj vos neskridau pro jos ausis - sustodavo menkiausią mano klaidą pajutusi susigyvenom, pritapom 
privertė mane ją jaust visu kūnu - ji mane irgi labai gerai jautė ech aš vis dar ją myliu, niekad jos nepamiršiu 
o Bijotė išmetė mane iš balno 
tyčia 
mat aš jai atsibodau, kad taip ilgai (per dieną) ją varau ji artistė 
…tai pakilo pirmugaliu ir paskui šikną iškėlė nu ir skridau pirma į viršų po to ant žemės pati neatsikėliau 
, padėjo man bet taisyklė yra tokia, jei nudrimbi, turi sėst vėl ir joti taigi man atvedė kitą žirgą jojau toliau o kai dėl savo klaidų nudrimbi, tai visai nieko Rėja palaukdavo, kol vėl užlipsiu ir toliau varydavom
blyn kaip as jumi pavydziu, as labai noriu ismokt jodinet myliu zirgus 