tai aš jau supratau kokie mes esam. Jei leidžiam būti tolerantiški, tai jie ant galvos su savo transcandentiniu pasauliu Tau užlipa. O kai jie jau dauguma, esi ignoruojamas ir engiamas. Džiugu, kad aš ne Čilėje ar Lenkijoje.
Antra, komentuoti gan negražu, kai nemačius kino, o tik skaičius filmo aprašymą, koks jis yra ir koks jis nėra.
Man sunku bendrauti su juo, ten dar kažkas transcandentinio su juo bendrauja. Tai trugdo blaiviam ryšiui. Ir jau labai ryškiai trugdo.
Beje visiškai sutinku su klajūnu.
Šiaip tik vat pati tema ir yra fenomeną ir man įdomu socialiniu aspektu kaip su juo bendrauti. Krikščionis tai jei nesupranta - tai nužudo. "Teologai ir popiežiai paskelbė, kad naikinti netikėlius, klaidatikius, pagonius ir stabmeldžius ne tik galima, bet ir būtina – Vakarų Europos aušra nudažyta kruvina Kryžiaus žygių spalva, o vėliau Inkvizicijos laužų pašvaistėmis. Kai kryžeivių riterių, įsiveržusių į Jeruzalę, vadui buvo pasakyta, kad mieste daug senelių, vaikų ir nekaltų mergelių, šis atrėžė – pjaukite visus, Dievas atsirinks, kuris nusidėjėlis, o kuris ne."
– Sakote, kad Dievas yra tik žodis, lygiai toks pats, kaip ir visi kiti, tik sutartinai rašomas didžiąja raide?
– Jis prastesnis už daugybę kitų žodžių dėl paprastos priežasties. Kai aš sakau "šlepetė", galiu ją parodyti, o Dievo parodyti negaliu. O jeigu ir parodysiu, tai būsiu stabmeldys. Man reikia žodžių, kurie nurodytų į daiktą, kalbantį ar bekalbį daiktą. Man reikia pilnatviškų žodžių, mylinčių bekalbius daiktus. Kaip "Dievas" gali būti pilnas, jeigu jis išreiškia tik Nieką, nurodo tik į Nieką?
Lygiai toks pats žodis yra "būtis", apie kurią tuščiai sapaliojama du su puse tūkstančio metų. Tačiau žodis "būtis" ne toks pavojingas. Dėl jo nėra papjauta, kiek žinau, nė vieno žmogaus; dėl "Dievo" – keliasdešimt milijonų.
Arvydas Šliogeris:
Kas yra tiesa? Kliedesys. Medeliui jokios tiesos nereikia, jis nenori, kad aš jį ištiesinčiau.
– Visiems dievams reikalingas kraujas?
– Kitokių nežinau. Kiek esu studijavęs istoriją, visi dievai yra kruvini, nes reikalauja aukos. Būtų gerai, jeigu "Dievą" galėtume užmiršti, bet tai neįmanoma. Vietoj jo atsiras "tiesa", "socializmas", "didysis sprogimas", "kvantas", "nekilnojamasis turtas", "genas," "Zvonkė", "doleris", "kvazaras," "tautos vadas" ir pan. Kažkuo tikrovės stoka bus užkimšta. Bet visų tų kamščių pradininkas yra žodis "Dievas". Geriau būtų apsieiti be tokio žodžio, už kurio nieko nėra.
– O filosofijoje Dievas netampa aklavietės sinonimu?
– Žinoma. Jeigu neturi ką pasakyti, tai sakyk "Dievas". Tuščiažodžiai tuo ir geri, kad jais gali pridengti bet ką. Apverčiau F. Dostojevskio pasakymą "jei Dievo nėra, viskas leista" į "jei Dievas yra, viskas leista". Kadangi tuščiažodis nieko nereiškia, juo galima pateisinti viską, netgi visos planetos sunaikinimą. Nuorodą į tuštumą gali užpildyti kuo tik nori, nes ji nesipriešina.
Rodos, atsakiau. Už mane atsakė.
Filosofijos sritis nėra tuščiažodžiai ir nuo konkrečių, tiesiogiai regimų daiktų atsieti kalbos fantomai. Filosofija nurodo į konkrečiausią konkretybę, į absoliutų čia ir dabar esantį daiktą. Man filosofija prasideda čia ir dabar; ten pat ji man ir baigiasi.
Veikiau anti - reklamos issireklamaves jis kaip dievobaimingasis,nuskriaustasis atgailautojas… nu zodziu silpnu nervu zmogui gali netycia “tikti” jeremijaus basnes,taip kad aCargiai reik su anuo