objektyvumas ir subjektyvumas moksliniame pazinime
[bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2content.diary_view_my/560 959-=(1813466067](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2content.diary_view_my/560959-=(1813466067) tikiuosi labai nesupyksit jei idesiu nuoroda i savo die. cia filosofijos namu darbas 
gal kam uzklius akis…
Manau nera nieko objektyvaus… Viskas yra salygina ir subjektyvu, jei apskritai yra… 
Sokratas, manau, ne veltui laikomas vienu ismintingiausiu visu laiku zmogumi…
As irgi nerandu nei vieno pavyzdzio, kas galetu buti objektyvu. Net tai, kas visiskai tiksliai mokslininku ismatuota ir istirta galioja tik cia ir dabar . Jau po sekundes tas objektas bus kazkiek pasikeites, bent jau jo laiko parametras (jei neklystu, cia Kanto teorija, nesu labai stipri filosofe)
objektyvaus nieko ir negali buti, nes bet ka zmogus atlikdamas remiasi patyrimu, todel ir objektyvumas saliginis
noreciau ir as isiterp i jumis diskusija taigi.: pazynimo objektas nuo ko priklauso?.-nuo tos perspektyvos,nuo ko yra zvelgiama i viena ar kita tikroves forma.juk kiekvieno mokslo objektas atsiranda tada,kai atsiranda teorinis kazkoks poziuris,kurio atzvilgiu imama aiskinti ta tikrove,todel (pritariu,kaip jau buvo mineta),vertinti nepakanka vien tikroves. kyla klausimas kada atsiranda objektyvumas?-tuomet kai atsiranda filosofinis mastymas.koks buna mastymas? -a)absukrus b)protingas c)ismintingas absukrus -praktiskas kasdieninej aplinkoj,susijas su musu kasdienybes rysiais protingas - ziniu zinojimas ir panaudojimas is bendros pasauleziuros ismintingas - tai mastymas,tarsi zvelgimas is salies,mastymas labiau abstraktus. (galbut tai jau buvo mineta,neskaiciau visu komentaru 
)
Mokslas yra tik objektyvus. Pvz. lėktuvas skrenda, nes viskas apskaičiuota jame ir pasiremta dėsniais kurie nekinta. Jei kistu, tada pvz. lėktuvas be jokios priežasties galėtu pakeisti savo formą, bet ji nepasikeičia, nes dėsniai nekinta, arba norėtų skristų, nenorėtų - neskristų, bet taip nėra, jei tik nesugedes - tai visada skrenda, nes fizikos dėsniai nesikeičia. Ir jei kažkada žmonės nežinojo apie fizikos dėsnius, tai nereiškia kad jų nebuvo, lygiai taip pat ir dabarty veikia visi dėsniai - ir tie kuriuos žinom, ir tie kurių nežinom. Taip manau.
Po zmogaus ,laiko supratimo, sukurtos sekundes as gal ir kitur, bet as asmeniskai galvoju, kad laiko apribojimas yra visiska nesamone, kol kas nieks neirode, kad as ar tu egzistuoji kitam laike, o tu laiku butu kiekvienai milipilililisekundei - begalybe… kitaip sakant, ir ar butu idomu suzinot, kad tu esi kazkieno praeitis? 
Del fizikos desniu, taip - sutinku. Tam tikroje terpeje, siuo atveju musu planetoje tie fizikos desniai veikia, bet gal kitur jie neveikia, tad tas objektyvumas irgi yra subjektyvus
o skaitei ka rasiau? kalbejau apie mokslinius TYRIMUS, o ne apie pacius objektus. ir beje desniai tai nera faktai. jei lektuvas skrenda nes pagal fizikinius reiskinius jis nieko kito daryti negali, tai dar nereiskia kad taip bus visada. desniai paremti experimentais ir kol experimentai vis patvirtina desnius, tai yra faktai, bet dar nereiskia kad ateityje jie nebus paneigti ir irodyti priesingai.
imbicilai, po milisekundes tu jau busi pasenes lygiai viena milisekunde, kiekviena tavo lastele jau bus nezymiai pasikeitusi. Todel jei mokslininkai uzfiksavo visus tavo lasteles parametrus pries milisekunde, tai jai praejus ju ismatavimai jau bus klaidingi As tai turejau omeny, sakydama “cia ir dabar”
jei tik yra subjektyvumas moksle, tai visa tai jau ne mokslas…
Tai ne faktas o didelis supaprastinimas, skirtas gal penkių metų vaikam, kad nustotų klausinėję. Objektyvius mokslinius faktus/dėsnius/teorijas nuo galbūt subjektyvių pastebėjimų/hipotezių/eksperimentų skiria taip vadinamas mokslinis metodas (man tik keista kad ant LT su juo nesupažindina vidurinėse, panašu kad ir aukštosiose mokylose): en.wikipedia.org/wiki/Scientific_methodteacher.nsrl.rochester.edu/phy_labs/AppendixE/AppendixE.html Angliškai mokslinio metodo apibrėžimas skambėtų taip: _The scientific method is the process by which scientists, collectively and over time, endeavor to construct an accurate (that is, reliable, consistent and non-arbitrary) representation of the world._Paprastai tariant, mokslinis metodas susideda iš keturių žingsnių: 1. Stebimas tiriamas fenomenas 2. Suformuluojama tą fenomeną paaiškinanti hipotezė 3. Pasinaudojant ta hipoteze, aprašomas eksperimentas ir nuspėjami rezultatai 4. Eksperimentas įvykdomas, patikrinama ar rezultatai sutapo su nuspėtais Eksperimentas turi būti ne subjekytvus - t.y. bet kas, bet kada atlikęs eksperimentą turi gauti tuos pačius, nuspėtus rezultatus. Visi spėjimai, kuriuos galima išvesti iš hipotezės turi pasitvirtinti. Tada ir tik tada hipotezė bus priimta kaip teorija - t.y. pakankamai geras tiriamo fenomeno modelis. Tai tęsis tol kol bus aptiktas fenomenas, kurio ta teorija nesugebės paaiškinti (pvz, Merkurijaus perturbacijos, kurių negalėjo paaiškinti Niutono visuotinės traukos teorija, tačiau puikiai paaiškino Einšteino bendroji reliatyvumo teorija), tada bus sukurta nauja hipotezė, atlikti eksperimentai (dažniausiai - ne tų pačių, o eilės skirtingų mokslinikų) ir tada teorija bus pakeista/papildyta ar pan.
kaip ir nieks neįrodė kad tu esi. Aš, pvz manau, kad tavęs iš viso nėra. Kad egzistuoja “laikas” įrodinėt manau nebūtina, tačiau nėra neįmanoma - galima įrodyt pasitelkiant reliatyvumo teorija (iš šviesos greičio) ar termodinamiką (antras termodinamikos dėsnis aprašo laike neapgrežiamus procesus)
Vienas iš mokslinio pažinimo pagrindų (apart mokslinio metodo) yra vadinamas Okamo skustuvas (Occam’s razor en.wikipedia.org/w/wiki.phtml?title=Occam%27s_Razor ) kuris skelbia: Entia non sunt multiplicanda praeter necessitatem arba, kaip tą taisyklę suformulavo Vilijamas iš Okamo (1287-1347): Pluralitas non est ponenda sine necessitate Lietuviškai tai būtų: Nereikia nieko kurti daugiau negu reikia (čia pažodžiui), o pagal prasmę: Iš keletos teorijų, vienodai gerai paaiškinačių fenomeną, rinkis paprastesnę (t.y. turinčią mažiau nežinomųjų".
Na ir kas? dėl to neglima sakyti kad tie pirmieji stebėjimai buvo subjektyvūs, ar ne? BTW, viena fizikos teorija teigia kad tikslus tikrovės pažinimas yra neįmanomas. Tai - Haizenbergo neapibrėžtumo principas ( en.wikipedia.org/wiki/Uncertainty_Principle ) Jis teigia, kad neįmanoma tuo pat metu žinoti, kur kas nors yra ir kokiu greičiu tai juda. Tai yra antkapis deterministinės visatos modeliui, ir buvo įžymaus ginčo tarp Enšteino ir Boro priežastim: “Does God play dice?”( hawking.org.uk/lectures/dice.html )
Na va kiek mums minciu dave verbal… 
Aciu verbal , deka tau radau labai idomu saituka - acmephysics.narod.ru/ "Nauchnyj progress est’ process razrushenija sushhestvujushhego neznanija bolee sil’nym neznaniem, razrushat’ kotoroe v svoju ochered’ so vremenem stanovitsja vse trudnee i trudnee" Ka manote, protai ?
Jokia fizikos teorija neteigia, kad deterministinis pazinimas neimanomas. Teiginys butu tik, kad matavimai atlikti su is atomu padaryta materija bus salygoti, pagal Heizenberga neapibreztumo, pagal Shriodingeri banginiu savybiu. Pastaraji Ensteinas kaip tik ir pareme gince… aip.org/history/heisenberg/p08.htm
kaip tik turejau speca, ir visa pusmeti aiskino kokie yra moksliniai metodai ir t.t. todel man tikrai aisq kas tai yra 
bet kalbedama apie tai, nekalbejau kad gali buti neobjektyvus kazkox metodas, paparasciausiai taikomas metodas reiskiniui istirti gali buti ir ne pats tikslingiausias ir ne vienintelis. kaip zinia hipoteziu gali buti daug, ir tada pasirenkama VIENA pati patikimiausia, o kitos kaip ir lieka nepaliestos, taigi subjektyvumas ir yra tame, koki metoda ir kokias budais taikysi vienokiam ar kitokiam reiskiniui tirti
beje, cia buvo FILOSOFIJOS darbas, o jus bandote iskapstyti fizikines tiesas. beda tame kad mokslu visko paaiskinti neimanoma. isivaizduokit kaip vyksta gyvybes paieska Marse. iskoma vandens, deguonies, dar kazko…o gal ten tom gyvybem nereikia nei to nei to, gal jom nereikia tokiu salygu, kuriu reikia zmonems. tada ar tyrimas yra objektyvus? kuriami palydovai, kosmines stotys, o galbut jos negali pastebeti tenykstes gyvybes? kas tada? matot mes sprendziam pagal save, pagal savo patirti, bet kas tinka ir galioja mums, nereiskia kad tinka ir galioja kitai gyvybes formai. kur cia objektyvumas? ar galim teigti kad ten nieko nera nes MES ten neisgyventume? o gal isgyventu ir gyvena kas nors kitas?
savoka obejktyvus yra subjektyvi