Nemylimas darbas ir kudikio neshiojimas
Gal galite pasidalinti patirtim, kaip sugebejote ishneshioti ramu sveika lialiu darbe, kurio nemegstate? Kiek zinau, visos stresines situacijos tiesiogiai veikia leliuko vystymasi, ir labai atsispindi jam gimus-vaikis buna neramus,nemiega,daug ir daznai verkia,t.t. Kita vertus - isheiti ish darbo tik tam, kad galetum ramiai pradeti ir neshioti kudiki, irgi kvailoka sakychiau…atsisakyti visu socialiniu garantiju, nekalbant apie pinigelius. Taigi, ka daryti, jeigu norisi vaikelio, bet darbo poveikis jam baugina?Variantas, kad nereikia kreipti demesio i problemas darbe, netinka…tai neimanoma.
kazkas pasakes - “negali pakaisti situacijos - keisk poziuri i ja”… 
Patarimas Nr1 Pakeisti darba. Patarimas Nr2 Nekreipti demesio i problemas darbe 
Keist darbo neapsimoka. 1 variantas imti biuletenius visokiom tik progom ir nekreipt i nieka demesio. Visiems pareikst kad tu nescia ir negali dabar nervuotis, nes tau gresia persileidimas (o pirmais menesiai tai daugumai moteru tiesa). O ten laukt kai jau eisi dekretiniu pries gimdyma. Visai cia nieko baisaus. iseit is darbo nesamone - nes negausi pinigu
Na juk buna neshciom ir didesniu stresu (pvz kaip mylimo zmogaus netektis, avarijos ir t.t.) ir patikek gimsta joms kudikiai tokie pat, kaip kad pas tas moterytes kurios shiltnamio salygom gyveno kai laukesi.
Na nezinau, ar visais atvejais tai tiesa. Man nestumo metu buvo nemazai stresiniu situaciju: laikiau baigiamuosius egzaminus, gyniausi magistrini, paskui is karto teko gultis i ligonine del gresiancio prieslaikinio (greiciausiai itampos padarinys), taciau lelius tikrai nera neramus ar daug verkiantis. Bent jau kol kas - 1 metai ir 1 men 
Del stresavimo: mano irgi toks poziuris, kaip rase miau7, kad reikia keisti poziuri i situacija. Taip tada ir stengiausi daryti + papildomai geriau magni.
Teisybė
Jooo… Man mano darbas kol kas patinka (pfu-pfu-pfu), bet virsinykas - tai peilis po kaklu. Tai jis mane suerzindavo kokiom savo nesamonem ir kai as jau sedziu pikta ir susiraukusi, eina visiems ir aplinkui aiskina, kad as nescia 
. Nekenciu tokiu 
. Ziuresim kaip jis elgsis kai taip ivyks is tikruju . Beje, simtakart bandziau pakeisti savo poziuri i ji - ir ka - jau susitaikydavau su jo “zapadlo” - jis ir vel pri.ka.ko.davo i dusia. Vat taip. Kito zmogaus nepakeisi - jis tik tau nervus gali isesti.
žiūrėk į tai kaip į laikiną dalyką ir neimk visko į širdį. nesureikšmink darbo.
bet kokiai problemai spresti yra trys sprendimo budai: 1. susitaikyti su esama problema 2. nesusitaikyti su esama problema 3. isproteti 
Nesureikšmink ne tik įvairių situacijų darbe, nesureikšmink ir paties nėštumo 
Gyvenk pagal sveikatos galimybes natūraliai, kuo aktyviau, judėk, judėk
Kai nori - ieškai galimybių, kai nenori - ieškai priežasčių 
nesamone -pradet dabar save popint is visu kampu…as irgi laukiuos-patinka-nervuojuos,nepatinka-nesinervuoju.Esu tikra,kad vaikas kaip nors istvers viska… 
Idomu koks tas darbas ? ir kas jame tokio negero yra ?
o ka reiktu kazi daryt kai darbo salygos gan kenksmingos…Dulkes ir triuksmas…o psihologine busena kaip tik gan gera…
as kai laukiausi dirbau ir ruosiausi gana sunkiems egzaminams, be to buvo ir privaciu problemu. Privacias problemas atidejau velesniam laikui isspresti, paprasciausiai neleidau sau apie tai galvoti. I problemas galima nekreipti demesio, paprasciausiai pasakyti sau, man negalima nervuotis ir viskas. Patikek, kai esi nescia galvoji apie savo maziuka ir suruges sefas visiskai neturi tokios galios tave is pusisusvyros isvesti, kaip kitu aveju. Kai ruosiausi egzaminams, paprasciausiai sau pasakiau, jei neislaikysiu ne tragedija, perlaikysiu. Mokiausi maziau nei mano grupiokes, kai uzeidavo miego priepolis, ir numigdavau, o rezultatai egzaminu buvo uz kai kuriu net geresni. Svarbiausia gerai maitintis ir issimiegoti, gryname ore pabuti ir zinok gims sveikas kudikis. Maniskis labai judrus tai tiesa ir miega maziau nei kiti vaikai, bet negaliu pasakyt, kad jis nervuotas, paprasciausi jam nuobodu, kaip ir mama labai aktyvus, kuo daugiau ispudziu, tuo jis laimingesnis, tik uzsisedim namie ir vaikas irzlena, as jau dabar ji dvieju menesiu pasiimu kur man reik su savim, ir zinok, jis buna daug ramesnis isejus i zmones, nei namie, jam reik ispudziu, naujoviu. Va penktadieni isejome abu ir 12 valandu nebuvom namie, pirmiausiai i sporto studija(balkone miegojo kol as sportavau, nereikejo net priziureti jo kitiems), po to tiesiai i svecius isvaziavom, buvom 4 zmones, tai maniskiui buvo pats tas, idomu, visi ji kalbina, tai vienas panesioja, tai kitas, visiskai del to nebuvo nepatenkintas. Tiesa vezuosi visa laik vezimuka jo, kad ji galeciau jame uzmigdyti. cia priklauso gal nuo zmoniu, kai kurios ir nescios mano, kad reik tik namie but, siltnamio salygom gyventi ir gimus vaikiukui savo pereikius visai pamirsti.
Visko neperskaičiau gal toks patarimas ir yra, bet kiek teko girdeti tai visos merginos (kurios dirba sunkesni darbą) ima nuo trijų nestumo nedarbingumo lapelį, jį daktare (ginekologė, ar terapeute) negirdejau kad neščiai neduotų, ir man sakė jei nori tai duosiu atleidimą, bet man darbe leido kada nori ateiti tai man nesinorėjo imti
Žinai kiekvieną vaiką skirtingai auginam ir gal taip reikia, iš Vilniaus išvažiavau į galima sakyti kaimą- tai vaikas tapo daug judresnis , o mieste ramutis ramutis
Na, kai pirma karta laukiausi, ir man taip buvo. Ka as dariau: dirbau ten pat; skaiciavau menesius, dienas kiek liko dirbti; o i problemas pradejau ziureti pro pirstus, neimdavau i galva (kaip maniskis sakydavo geriau i burna, o ne i galva ) kartais net juokas imdavo. Jei tavo darbas fiziskai nesunkus, neapsimoka imti bileteniu (paskui isejusi atostogu maziau gausi). Sekmes.