abejoju, manau kad vaikui toks gyvenimas laimingas daugeliu atveju
sitas kartas nieko neirode
Visų pirma jie nesusituokę. O skirtis dar prieš jai pastojant norėjo - išsimeldė, “taisėsi” ir pan. Kartias galvoju, kad ji ir gimdė tik tam, kad jį prisirištų… O gal taip ir nebuvo. Anyway meilė buvo iki pirmų žadinimų naktimis ir isterijų paryčiais. Tada prasidėjo tąsymasis. Bet mano brolis feministas (čia jis taip sako) - tėvas mamą paliko, mes su sese irgi ne iš pirmo karto tinkamus vyrus susiradom - kentėjo, bandė pakeisti. Tada prasidėjo nėštumas - ir jau iš principo jis palikt nenorėjo - sakė, kad nenori būti neatsakinga 
Vat kas gavosi.
kame laimingas?kad mato nuolat besiriejancius tevus?nekenciancius vienas kito?
laimingas kad nuo riksmu negali naktim miegot?
kad mato pavargusi teva ir uzsiverkusia motina?
idomiai laime supranti…
ir aciu jis tikrai uz issaugota santuoka uzauges nepasakys…
Matai, mano patarimo jis visvien pasiklaus.
O ji - nemanyk, kad sėdi rankas sudėjus - jau pusė jos giminės jį iškoliojo ir pirmu reikalu buvo parašytos žinutės mano/jo sesei, mamai. Mano telefoną jis jai ištrynė, nes aš jam pasakiau, kad ne mano visa tai reikalas, kadangi iki šiol visose krizėse ji man siųsdavo verksmingas žinutes.
O dukrytei jau 3 su puse mėnesio 
Turėjo būti mano krikšto dukra, bet dabar net nežinau kaip čia bus 
Epi, palik jiems vieniems viska issispresti - ar gyvent kartu, ar skirtis - patarejai cia nereikalingi - tai ju reikalas. Paskui - jei issiskirs - ir tavo brolis nebetures vaiku, nepasiseks su kita moterimi ar pan. - bus uzmirses visas tas blogybes, bet neuzmirs, kad tavo pagalba viska pabaige su savo vaiko mama. Zmogui visada sunkiausia save bausti uz savo veiksmus - jis dazniausiai iesko kaltu.
labai teisingai padare, kad istryne jusu telefonus. Zinok dabar pas ja yra toks amzius, kad jau jos problemos atrodo globalines. Is to isaugama… Galu gale as pati prisimenu kai man buvo apie 20 metu, tai del kekvieno barnio su vaikinu eidavau visa studentu bendrabuti zadinti ir kurstyti pries savo vaikina. Dabar juokingai tai skamba. Cia Jaunatviskas maksimalizmas. Nu pyk -nepyk bet as siulau ir tavo tevams ir seserims atsiriboti nuo sito komflikto - tegu jis sprendzia pats, nes jus juk neliepet jam vaika pasidaryti ir su ja draugauti ir gyventi… ai nu zodziu, atsiribokit nuo to kuo greiciau, o jei jos seima prades klibinti, tai galit jiems pasakyti, kad cia ne jusu reikalas ir kad nieko apie tai nezinot…
Cia tu ekstremalu atveji kalbi.
As pazistu vyra, kuris yra nusprendes issiskirti, kai vaikai bus pilnameciai - is isores ziurint puikiai gyvena, vaikai pykciu nemato, visi kartu i filmus eina, zmonai geles dovanoja vaikams matant.
Man ti kazikajp tavo aprasytasis atvejis extremalesnis atrodo 
Lyga, Gabriela 
Aš ir nesikišu, kiek tai įmanoma, bet gyvena tai jis pas mane, guodžiasi irgi man. Nelengvas sprendimas buvo išsiskirti, nelengva ir vaiko nematyti, dar sunkiau su ja gyventi. Ir kirba abejonės, gal pabandyti dar kartą 
Va,kas pas jį galvoj. O aš tiesiog tikėjausi kokią nors super protingą mintį čia išpešti iš ko nors.
Aš ir taip jam sakiau, kad spręsti jam pačiam.
P.S. Jei rimtai - netikiu, kad jie dar kada gyvens kartu.
nu ir teisingai darai , tik issilaikyk toje pozicijoje ir toliau, kad ir kaip tau bebutu sunku… nieko mes cia naujo nepatarsim. Svarbiausia jiems patiems issirekti, issikolioti, o ziurek vdrug pasibuciuos ir gyvens toliau …
Karta, kai as bandziau issirinkti is dvieju vaikinu, mama man pasake, kad parems bet koki mano sprendima. As labai ant jos supykau, nes tada labai labai norejau, kad kazkas uz mane priimtu sprendima. Dabar as labai esu jai dekinga, kad ji visiskai nesikiso, o is tiesu pareme mane. Leidau man paciai daryti klaidas 
Išmintinga mama, mano irgi tokia pati 
Aš dažniausiai ne taip darau 
Paklsausiu, kas bus, jei bus taip ar kitaip ir sakau “rinkis” , čia kaip žaidimas šachmatais - ką nors darydamas, privalai galvoti apie pasekmes.
del dukrytes reikia pasistengti.
beje, o del ko susipyko?
Prikapsėjo matyt. Susipyko, nes jai atrodo kvaila kalbėtis su dukryte (3,5 mėn), o jis papriekaištavo dėl to… ir prasidėjo 
nezinau, kas cia vyko pries tai, bet pagal visus pozymius motinai dabar tikrai pogimdyvine depresija ir nesitikek, kad viskas greit nurims. tokioj situacijoj ir busenoj moteris nebesigaudo, kas, kodel ir kur dedasi, jauciasi pasimetusi, visi kliuna po kojom, visi kalti ir visi nemoka nieko daryti. todel prasideda siaubingos isterikos ir pykcio protrukiai. moteris jauciasi nebemylima, jai truksta demesio ir ji dar nera susitaikiusi su esama padetimi. is salies puikiai matosi, kad gini broli, o mergina lieka kalta ir isterike. taip ir turi buti, bet nebutinai reiskia, kad kalta ji. merginos gimines galvoja ta pati (kad kaltas tavo brolis). todel kiekvienas gina savus. tau siulyciau apskritai i sita ginca nebesikisti ir graziai bendrauti su abiem. vis tik kas vyksta ju seimoje tu zinai is brolio pasakojimu ir galbut retkarciais kai jie lankosi pas tave. o galbut namie tavo brolis neskiria jai pakankamai demesio, priekaistauja del praeities ir dabarties ar dar ka? jei jis tavo brolis nebutinai reiskia, kad jis sventas. o kaip jau sakiau, tokios busenos moteris bet koki priekaista priima kaip pasaulinio masto izeidima ir tai tikrai ja gali smarkiai iskaudinti.
kaltinti vieni kitus lengviausias kelias, bet va suprasti vieni kitus kazkodel nelabai verziames
dar blogiau…emocijos vistiek kaupias…ir vieną prasiverš neapykanta neabejoju…žmonės nėra geležiniai…nebent tavame atvejyje ir šiaip skyrybos negresia…
asmeniškai aš nesugebėčiau taip gyvent…pradėčiau nekęst, jo o poto ir savęs…o kad vaikai, jei ne mato tai jaučia viską tai tikrai…
visgi geresnė išeitis yra skyrybos…Jei vaikas bus širdyje,tai jis bus lankomas ir jaus abiejų tėvų meilę,jei ne,tada turės tik vieną iš tėvų,bet vis tiek bus mylimas.O vaikams matyti besiriejančius tėvus…manau,pats baisiausias dalykas.Geriau nekankinti vaikų
Na, kadangi turiu laiko marias, tai vakar ziurejau labai grazu filma apie seiminines rutinos “uzesta” seima - siulyciau tavo broliukui paziureti - zinok filmo gale uzima kvapa nuo emociju. Filmas vadinasi “Musu meiles istorija” (Story of Us). Ir aplamai, manau, kad naudinga musu 
paziureti. Beje, negalvojau, kad vyrams yra taip svarbi seima ir kad jie taip gyliai pergyvena del visko…
Matai, kažkada teko su ja pagyventi, ir jei žadinimas 4 ryto pakalbėti ( o tiksliau ant viso buto parėkti) apie problemas yra puikus bruožas, tai gal tu pati pabandyk su ja pagyventi 
Šiaip tai buvo laikas, kai tikrai bandžiau ją suprasti, padėti kiek galima, baigėsi tuo, kad dabar ji tuo naudojasi - vos tik kas - “jis nori mane palikti, daryk ką nors” 
Anyway, viskas baigta. Ji jau išvažiavo į savo gimtą miestą pas mamą (kuri parašė broliui, kad jei jis kada nors ten pasirodys, apiplikys jį karštu vandeniu), abu susitarė dėl lankymo ir pinigų. Mažu dar susitaikys po kokių metų-dviejų.
Kas MAN dabar labiausiai rūpi - tai mano dukterėčia, aš juk prie jos prisirišusi 
Ir vėlgi dilema - tartis su ja, kad galėsiu aplankyti, o ji tuo metu terorizuos mane, kad juos sutaikyčiau…