ŠITO PAS MUS NĖRA
Kadangi ši tezė, kiek pakeista iš sovietmečio anekdotinės frazės „sekso pas mus nėra“, plačiai Vilniuje reklamuojama, supratote, jog apžvelgsiu naujausią parodą MO muziejuje, kuri atsivėrė praėjusį šventinį savaitgalį. Čia parašymas „apžvelgsiu“ reiškia akivaizdžiai paviršutinišką pristatymą, nesigilinant į konkretybes, tik perteikiant bendrą gautą įspūdį.
Privalau pacituoti pilną parodos pavadinimą: „Šito pas mus nėra. Intymumas, normos ir troškimai Baltijos šalių mene“.
Nesutrumpintas pavadinimas nurodo, kad anais laikais beveik tabu buvusios temos paroda yra tarptautinė. Ir išties parodą suorganizavo trys jauni meno specialistai – lietuvis, latvė ir estė. Ir jų solidžios meno eksponatais parodos objektas – lyčių dinamikos raida ir seksualumas Baltijos šalyse nuo maždaug 1960 metų iki dabarties. Bandoma, einant per dešimtmečius atvaizduoti įvykusius poslinkius, parodant buvusias įsisenėjusias klišes ar ribotumus vaizduojant šį vieną iš esminių žmogaus gyvensenos aspektų.
Parodos pirmieji eksponatai, tiksliau paveikslai, kelia nuostabą – o kur čia seksualumas? Matyt parinkti meno darbai ir turi atskleisti, kad tiesiogiai ir aiškiai dailininkai negalėjo krypti į intymumą ir paveikslai neturėjo šalia realizmo sufleruoti kažką daugiau. Bet palipsniui, „įsavinant“ vis naujas parodos erdves, atsiskleidžia gausybė intymių apmąstymų ir fantazijų apie lytį, šeimą bei seksualumą, kuriuos ženklino nuolat kintančios socialinės normos sovietinėje realybėje. Parodoje nežymiai liečiama buvusi dar didesniu tabu LGBTQ+ vaizdavimo tema. Gal ji kažkiek ir skirtinga šalyse, nes lapkritį Latvijoje įtvirtintas tos pačios lyties atstovų partnerystės įstatymas, Estija jau paskelbė visišką santuokinę lygybę, tuo tarpu Lietuvoje – nieko.
Eksponuojama beveik 300 meno kūrinių, kurie sukurti 130 menininkų iš Lietuvos, Latvijos bei Estijos. Mano vertinimu pora darbų yra iš aštriosios erotios srities. Todėl vaikai į parodą įleidžiami su suaugusių palyda. Kad susidarytumėte nuomonę apie parodą, pridedu nuotraukų.
Man buvusi paroda apie Ričardo Gavelio Vilnių buvo efektingesnė. Rekomenduočiau ir naujausioje apsilankyti. Tik turime faktą, kad didingos architektūros MO muziejus yra privatus. Privalo išsilaikyti, skirtingai nuo valstybinių muziejų. Taip bilietų kaina pasiekė 11 Eur, netaikant nuolaidų. Jei parodos būna maždaug dvi
per metus, tai lankymasis pirmadieniais į trokštamas MO muziejaus žvaigždės pedagogo RIČARDO JANKAUSKO paskaitas, jau brangoka. Bet kritikuoti neišeina – bilietai į back2shool išgraibstomi bet kuriuo atveju.
