Siuo metu salia manes esantis brangiausias man zmogus yra mano draugas (zinoma, neskaitant tevu), ir jei tai butu paskutiniai mano zodziai jam, as pasakyciau : “buvau laiminga…”
…sypsociausi… 
…
Radai ko klausti… lengva to klausti… Bet kai sapnuoju mirti tiek tikroviskai, kad atsibundi o per skruostus bega sapne verktos asaros ir jau 2 savaites negaliu pamirsti to sapno, tai zinai ner ka ir atsakyti… Bet jei taip butu (tfu tfu tfu apsaugok Dieve mano mylimus zmones) Pasakyciau, kad myliu ir dziaugiuosi sutikus ir pazinus toki zmonu…nu va ir vel asaros mano akyse, vel sapna prisiminiau… atleisk Nejuokaukit su Mirtim, ji neturi humoro jausmo…
Mirtis visalaik cia pat,o visu zodziu niekad nespesim istart…
kai mirsiu tada ir pasakysiu
kad buvau laiminga.Bet kai busiu prie pat manau,kad man tai visai nerupes.
Aš tai jau surašiau testamentą- jei per mano laidotuves gros tie giedoriai, palikimo niekas negaus- labdarai paleisiu. Kad mane prisimintų ir šiaip nebliautų giminės, sudaryta diskografija 36 valandų trukmės. Prasideda Aerosmith armagedonu, baigiasi F.Mercurio “show must go on”. Ot taip
Mes niekas nežinom kaip numirsim, aišku galvojam manau visi. Aš labai tikiuos,kad tą mirties valandą, kuri tikiuos bus negreit, aš galėsiu žiūrėt mylimam, artimam žmogui į akis ir nieko nesakyt, nes tas žmogus supras- aš jau laisva, o aš galėsiu paskutinį kartą pažvelgt jam į akis ir užmerkus savąsias, suprast jog gyvenau taip kaip man atrodo tinkamiausia ir prieš save tą akimirką būt sažiningai ir atvirai.
Aš pasakyčiau:“Ir kodėl toks beprasmiškas gyvenimas”? 
Kodėl? Kodėl tu manai, kad gyvenimas toks?
Manau, gyvenimas turi tiek prasmes kiek mes jos idedame… 
Nu pati pagalvok,mirsi ir vsio…visam laikui iš gyvenimo išnyksi kaip dūmas,baisu net pagalvot kad jau niekada NIEKADA negyvensi 
Kur prasmė 
pagaliau
ehm… tik zvilgsnis i akis
Kur prasme tokioje gyvenimo versijoje ? Manau nera…
skaitai mano mintis! 
o Kam tie zhodzhiai paleisti i ora ? ash geriau parashychiau laishkuti . zinau tik viena noreciau sau pripazinti kad gyvenau “teisingai”.
Mieloji, pasakyk savo mamai “myliu”, “aciu”, apkabink stipriai DABAR, o ne mirties valanda… Patikek, kai ateina issiskyrimo valanda, tiek daug nebespeji pasakyti, ir grauziesi, pagalvojes, kad juk galejai… Todel visiems, kam turi ka gero pasakyti, reikia sakyti siandien, kasdien, kiekviena minute, ir nelaukti paskutiniosios…
Gyvenimas yra grazus… nusisypsociau ir mirciau.
Niu jei bus galimybe ka nors pasakyti tai tikriausiai liepsiu savo mylimiems zmonems rupintis vieni kitais. Duok dieve kad butu tokia galimybe.