tikslas - pats gyvenimas 
…na kiti dar pvz vaikus pripaiso ar dar ka nors egzostiskesnio, bet manau cia jau kiekvienas individualiai gali i savo “gyvenimo” savoka tai inkorporuoti arba ne 
…
Faidrai, gyvent nesveika? Mes (nu aš) juodinam savo plaučius nikotinu, uostome smogą, apkraunam inkstus ir kepenis koncervantais, kancerogenais bei alkoholiu, vargstame kaip darbiniai arkliukai ir mažai miegame, nereguliariai valgome, neatsargiai vairuojame, mus nuolat veikia radiacija. Galiausiai užkalkėja kraujagyslės, atsiranda stuburo išvaržos, pakrinka nervai ir ant smegenų užauga celiulitas. Ir vistiek nežinau nieko sveikesnio už gyvenimą. Gyvenimas kaip reiškinys yra labai sveikas, tai mes, jo išraiškos priemonės, nesveiki. Jei pritarti teorijai, kad gimstame nuodėmingi (o aš sakau, ‘‘nelabai sveiki’’), tai galbūt gimstame tam, kad išpirktume savo nuodėmes (čia jau labai krikščioniškas požiūris, asmeniškai man nepriimtinas) arba, primityviai tariant, ‘‘nesusirgtume’’ labiau ir galbūt ‘‘pasveiktume’’. O Tyrinėtojai norėčiau pasakyti, kad pakvipo man nesveika apatija. Seksas (primityviai kalbant gyvybė ir malonumas) bei mirtis visų pirma yra funkcijos, tik vėliau evoliucija suasmenino šitus reiškinius, gyvybę prilygindama šventei ir stebuklui, o mirtį - dramai ir tragedijai. Aš suprantu, kad mes retai susimąstome apie funkciją kvėpuoti, tiesiog kvėpuojam, kvėpuojam ir vieną dieną nustojam, bet neprisiminti nei sekso, nei mirties yra ganėtinai originalu… Toks požiūris mano smegenėlėse kažką laužo. Įdomu.
na dar uzaugsi…tada ir pradesi mastyt …
nugyveni gyvenima teisingai ir…numirshti? ta “teisingai” nugyventi gyvenima kiekvienas supranta skirtingai. mirtis negali buti “teisingo” ar ne gyvenimo tixlas ir ne del mirties turi stengtis gyventi ir gyventi “teisingai”. beje, manau kad gyventi teisingaj, kad numirtum “nugyvenes prasminga gyvenima”, nebutina ir net nereikia. klysti zhmogishka. kuo daugiau klysti, klumpi, netenki, tuo labiau vertini tai ka turi. apie mirti galvoju dazhnai.
“klysti zhmogishka” Kur jau ne!? Geras pasiteisinimas 
Tik maža pastabėlė. Yra 2 savokos: 1.Patyrimas. 2.Žinojimas. Žinojimas turi padėti išvengti blogo patyrimo. Kadangi tikrai ne visa patirtis duoda naugos, kaikas gali žmogų negrįžtamai sužaloti. Tai ypač pakenkia žmogui darant pasirinkimą sprendimuose, jis pradeda klysti. Ne visi dalykai turi buti suprasti iš patirties, taip mokosi tik kvaili žmonės.
kaip yra žiauriai pasakyta, kvaili žmonės mokosi iš savų klaidų, o protingi - iš svetimų…
Noriu mirt…
Mirtis? Ji juk kiekvieno iš mūsų laukia, po jos bus kažkas kito. Viena džiugina pasibaigs įvairiausi vargai, abejonės ir dvejonės, kurios kartais atrodo ant tiek beprasmiškos, kad net…****/= Žmogus nemąstantis apie mirtį man panašus į drugelį, kurio gyvenimas toks trumpas, kad susidaro įspūdis, kad prie svarbiausių gyvenimo dalykų jis nesuspėja prieiti. Jeigu nesuvoki konkrečiai savo mirties, jautiesi tarsi amžinas ir gyveni pagal klaidingus principus. Paprasčiau sakant nesi netgi pilname kontakte su realybe. Kuo skiriasi “amžino žmogaus” ir “mirtingo žmogaus” gyvenimo stilius? Ar nuo to pasikeičia gyvenimo skonis (pasitenkinimas gyvenimu)? “Amžinojo žmogaus” gyvenimas yra nuobodi ilgai besitesianti banalybė, jis pastoviai ieško dirgiklių-laimės sukėlėjų nikotino, alkocholio… arba kitaip sakant slopina savo nerimą dėl nelaimingos gyvenimo eigos. Taigi “amžinas žmogus” yra apatiškas tikrajam gyvenimui, jis jau yra kaip ir miręs. “Mirtingasis Žmogus” turi blaivų suvokimą kur, dėl ko ir kam jis čia yra ir kiek maždauk dar bus. Jis sugeba džiaugtis paprastais, kasdieniais dalykais, kadangi jis suvokia, kad vieną dieną jų neteks visam laikui. Taigi mirtis jam ikvėpia gyvybės, tik “mirtingas žmogus” yra gyvas. Reiškia mirtis nėra bloga, juoda… ji yra gyvibingumo Šaltinis. Mirtis nėra tikslas, tai priemonė vedanti į tikslą.
Respect šiai minčiai: Ne visi dalykai turi buti suprasti iš patirties, taip mokosi tik kvaili žmonės.
Negalvoju apie mirtį, nes pretekstų “nebegyvent”…visada ir visi suras…
(Faidras), perskajcius tavo paskutini pasisakyma apie “amzina” ir “mirtinga” zmogu galima padaryt tokias isvadas: kol esam jauni, mes - “amzini”, kaj pasenstam, tampam “mirtingi”. ar ne? 
gyventi skauda!
Tol, kol apie tai galvoji…
klysti zhmogishka ;] jei ish patirties mokosi tik kvaili zhmones, taj ash tikrai kvaila ;]bet zhinai, kartais geriau pachiam suvokt ko gali netekt ir kiek kainuoja ta klaida, negu zhiuret ir matyt tik pavirshiu kazhkieno klaidos, nesuvokiant esmes. zhinoti yra viena, patirti kita. vien zhinoti ne visada uzhtenka. beje, “gyventi teisingai” kahzkas panashaus i “gyventi nuobodzhiai”;] taip, kad ash egriau gyvensiu neteisingai, klysdama ir mokydamasi ish to ko netenku ir busiu, pagal Tave, kvaila. ;]
Ne.Žmogaus amžius tai ne esmė. Gali ir senas žmogus dauk ko nesuvokti, o visai jaunas gali būti protingas.
klysti zhmogishka ;] jei ish patirties mokosi tik kvaili zhmones, taj ash tikrai kvaila ;]bet zhinai, kartais geriau pachiam suvokt ko gali netekt ir kiek kainuoja ta klaida, negu zhiuret ir matyt tik pavirshiu kazhkieno klaidos, nesuvokiant esmes. zhinoti yra viena, patirti kita. vien zhinoti ne visada uzhtenka. beje, “gyventi teisingai” kahzkas panashaus i “gyventi nuobodzhiai”;] taip, kad ash egriau gyvensiu neteisingai, klysdama ir mokydamasi ish to ko netenku ir busiu, pagal Tave, kvaila. ;] Na aišku, kad Tu nesi… esi nuostabi 
ir nereikia imt į galvą ką rašo depresuoti 
. Mano pateiktas mokymosi būdas nėra būtinas, bet manau kad yra siektinas kadangi yra geresnis. Manau sutiktum, kad save reikia keisti į gerają puse, kad ir kaip tai kartais būtų sunku.
tai tu skaitei egzistencialistinę filosofiją? Na gerai, kad skausmui malšinti galim pavartoti opiatus? Alkoholį, sexą, garsią muziką… Bet dažniausiai tai turi liekamųjų pasekmių, tampa įpročiu ir tuo suvaržo laisvę… Tad geriau apsistoti ties savišvieta, kultūra Patinka man svaigikliai kurie ne trumpam iškelia iš tikrovės, o įsikompanuoja tavo tikrovėje.
egzistencialistines filosofijos neskaiciau. ir lietuvos ryto penktojo puslapio ne. gal neskaitove is manes? shiaip i sh’udo liuna ikritau 
tamsta per protingas, kad butum tikras. ypac del tu svaigikliu, kurie isikomponuoja tikroveje. nezinai kur juos parduoda?
niuz, taj, ka tu db pasakej, yra isimtis. beat visko boona…
jaj kalbam apie mirti, taj staj tau siek tiek statistikos: Jaunas zmogus, praleidziantis prie televizoriaus apie 20val per savaite, sulaukes 14m bus mates 18 000 mirciu. Mirtis - pati populiariausia kino filmu, naujienu, kroniku tema. Tai taip iprasta, kad net nebegalvojama apie pasekmes. 1992m. Kalifornijoje 150 zurnalistu dalyvavo loterijoje, kurioje buvo galima laimeti teise stebeti mirties nuosprendzio vykdyma. 18 laimejusiuju stebejo mirti duju kameroje. Jie patyre ne tai, ko tikejosi. Stebetoju isgyvenimai prilygo isgivenimams zmoniu, kurie pakliuvo i apsaudyma ir regejo aplinkiniu zuti. Juos apeme didelis nerimas, jie prarado laiko nuovoka ir nesuvoke savo jausmu. Taigi zudymas yra zudymas, kad ir kuo mes ji teisintumeme, o mirtis nera kasdienis banalus spektaklis, kad ir kajp daznai mums ja rodytu. Negalima tik pabandyti numirti: mirtis yra durys, kurios atsiveria tik i viena puse - atgal nebegryztama. Kai musu atbukusi samone to nepajegia suvokti, musu pasamone saukiasi gyvenimo - vienintelio, nepakartojamo, svento. Zmogaus gyvybe yra trapi. Bet ar del to savo gyvenima turime laikyti beprasmiu? Ar del to turime bijoti gyventi?..