Pirma, kas krenta į akį, žinoma, sulietuvinta garsiojo baroko laikmečio dailininko Michelangelo Merisi da Caravaggio (1571-1610) sulietuvinta pavardė. Iš tikrųjų menininko, padariusio įtaką pasaulinei dailei pavardė buvo Merisi, bet pagal vietovę Cavaraggio, iš kurios jis kilo, ši pravardė ir yra prigijusi.
Antra, į ką jau atkreipė dėmesį kiek vyresnieji, tai filmo režisierius ir vienas iš scenaristų Michele Placido. Taip, taip tai populiarusis komisaras Katanis. Moterų ir ne tik numylėtinis iš 1984 m. italų serialo „Aštuonkojis“. Kadangi pirmą sezoną režisavo garsusis Damiano Damiani, kokybiškas serialas tapo itin populiarus ne vien Lietuvoje. Tikrai ne mažiau nei vėlesnieji itin populiarūs „Twin Peaks“ ar „Černobylis“. Pasirodo, dabar jau 77-erių „komisaras Katanis“ ne tik intensyviai filmuojasi (virš 130 vaidmenų įvairiuose filmuose) bet ir žinomas kaip režisierius (apie 15 ilgametražių filmų!). Ir matyt jo darbai vertinami, jeigu jam italai patikėjo papasakoti pasauliui apie savo tautos pasididžiavimą, genialų dailininką.
Pasitikėjo Placido ir užsienio kino žvaigždės, nes 2 ryškius vaidmenis sutiko suvaidinti Louis Garrel ir veteranė Isabelle Huppert.
Kaip supratote, filmas biografinis. Be abejo, labai skirtingas nuo kito ką tik ekranus pasiekusio šio žanro filmo „Oppenheimeris“. Jei čia gilinamasi į 60-70 m. senumo įvykius, kuriuos galima vadinti šiuolaikiniais, tai „Karavadžo šešėlis“ yra apie viduramžių istoriją. Jeigu „Oppenheimeryje“ kai kurių faktų traktavimą galima sieti tik su autorių kūrybiniu polėkiu, tai pastangos parodyti Karavadžo gyvenimą siejasi ir su „baltomis“ biografijos dėmėmis, kai nėra tikrų faktų.
Peržvelgiau Mikelandželo Merisi biografiją ir reikia pripažinti, kinematografininkai laikosi bendrų jo gyvenimo rėmų, ir autorių fantazijos vaisius tėra detalės. Kadangi mus nardina į viduramžius, tai filmo stilius kostiuminis, kur kostiumai ne vien didikų, bet ir valkatų, prostitučių. Filmo raiška pradžioje primena serialus. Tai visiškai netrukdo sekti ugningo Karavadžo gyvenimo peripetijas.
„Karavadžo šešėlis“ apima maždaug 18 metų, kai Merisi atrado savyje dailininką ir paliko po savęs apie 70 savo tapybos darbų. Filme akcentai dedami ant ūmaus dailininko charakterio, nes jis nuolat turėjo konfliktus su aplinkiniais. Stengiamasi pabrėžti, pakomentuoti ir, deja, labai fragmentiškai parodyti dailės klasiko žymiausius paveikslus ir aplinkybes, kaip jie buvo nutapyti. Kaip ir rašoma biografijose, nuo 1591 m. Karavadžo buvo įsipainiojęs į banditų ir plėšikų gyvenimą. Jam nuolat teko keisti gyvenamąsias vietas – nuo Romos į Neapolį, nuo Maltos į Toskaną. 1603 m. pirmą kartą buvo įkalintas, 1606 m. apkaltintas žmogžudyste po teniso mačo, kai susigrūmė 2 grupuotės. 6iuos faktus stengiamasi jausmingai atskleisti filme. Gaunasi intriguojančiai. Neradau tik biografijose, kad dailininkas buvo ir didis moterų mylėtojas. Nors tai, kad nebuvo vedęs ir nepaliko palikuonių, greičiausiai patvirtina palaidą gyvenimą. Jis tikrai tapė meilužes, valkatas, įvilkdamas savo tuos modelius į bažnytinio turinio paveikslus. Kadangi atstovavo barokui, tai paveiksluose demonstravo savo fantazijas, dėl ko buvo bažnyčios kaltinamas.
Filmo siužeto esmė: popiežiaus Pauliaus V pasiųstas tyrėjas pravarde „šešėlis“ aiškinasi išgarsėjusio tapytojo Karavadžo nuodėmes ir galimus nusikaltimus. Griežtą ir aplinkiniams baimę keliančio, mūsų akimis policininko, vaidmenį įkūnijo Louis Garrel . Vykstančio iš vietos į vietą ir jį persekiojančio agento Karavadžo biografijose nėra. Užtat markizo Sforcos našlė Constanza Colonna (Isabelle Hupert) išties realus personažas, daug padėjusi dailininkui. Taip pat realus ir Karavadžo mecenatas kardinolas Francesco de Monte, kurį suvaidino pats žilagalvis Michele Placido. Biografijose tikrai minima ir Karavadžo meilužė bei modelis Lena Antonietti, kurią įsimintinai vidina Micaela Ramazzotti.
Atvirai pasakius, pradėjus žiūrėti filmą, kurį režisavo aktorius, neatrodė, jog pasakojimas bus įtaigus ir įdomus. Tačiau aplinkybės, kuriose galėjo gyventi, kurti ir pasižymėti chuliganišku elgesiu didis dailininkas (pagal įtaką dailei, laikoma, jog Karavadžas nusileidžia tik Mikelandželui) atskleistos tikrai profesionaliai ir solidžiai.
Kinematografininkų išmonė yra Michelangelo Merisi da Cavaraggio mirties priežastis**.** Praeito amžiaus pradžioje radus palaikus, kuriuos priskyrė Karavadžui, ištirta, kad galėjo mirti nuo infekcijų, osteomielito, taip pat padidinto švino, kuris buvo naudojamas dažuose, kiekio. Iki tol biografijose buvo teigiama, jog atplaukusio į Toskaną Karavadžo valtį su jo manta jūra ėmė plukdyti. Jis bėgo krantu, perkaito, ir nuo karščio smūgio mirė. Neįtikinama versija italui.
