Mažasis melancholikas (Iš serijos Vejo_Rozes pasakaites)
Va po kiek lajko velgi parasiau kurini…Pasakaite…Gal patix o gal ir nea…
Gyvejo kartą berniukas. Jis kažko buvo labai surūgęs…Ne vien berniukas, bet ir pavasaris buvo apsiniaukęs. Mažylis nerado sau ramybės, jis buvo toks švelniai tariant, bedvasis…Pardavęs savo sielą velniui, o gal net ir blogiau…Jo veidas buvo rūškanas, rūškanas. Jis kažko nerimavo ir nerado tokiam dideliam pasauluy sau vietos…Sielvartingas…Sprendžiant iš to, kad jo akys buvo tokios šviesios ir blizgančios lyg žvaigždės
, rodės, kad ims ir pravirks…
Jis vakščiojo sau lauke nuo vieno tvoros galo iki kito…Jis buvo piktas ir niūrus
, o antakiai susiraukę taip , kad atrodė ims ir susprogs
. Liūdnas jis žvelgė į tvorą lyg aplink nieko nebutų buve ir lyg tvoros mažas lopinėlis būtų jo visas pasaulis…bėja jo vardas buvo Simukas. bet jis buvo toks nusiminęs ir paniuręs, jog kitoks vardas negu Simas jam netiko. Simukas - skambėjo taip žasismingai
, o Simas- išdidžiai ir be nuotajkos
…Mažasis melancholikas. Tik vienas apibūdininimas tiko jam…Melancholiškas veidas žvelgė vis giliau ir giliau i tą neaprėpemą erdvę kuriuoje jis buvo atsidūręs. tai buvo žmogus kurio sieloje nebuvo džiaugsmo…Bedžiaugsmis vyrutis nevikriai pajudino 1-ą pirštą. Tai reiškė, kad jis dar gyvūjų tarpe. Jis jautėsi neitin jaukiai buvo gan nesmagus
, bet ganėtinai piktas
. jis ir toliau buvo sumuręs. Tik vėjas prablaškė jam mintis. tada Simas atsipejkėjo…Ir apsisukęs nuėjo nežinomais keliais. kas ir taip ji matė, niekas nesuprato šio keisto berniuko…Vis dėl to kažkas graužė jį viduje. Ir tai jam slėgė širdį…
na tai va…ar patiko
Sumasčiau parašyti nes jau senokai nerašiau…Gal ir neidomu.soriux jei nepatiko…
ale taip tingiu skaityt…gal kita kart,ok?
aisq…
nenori nerejkia…nieko cia tokio…
Man patiko Kazkaip, man atrodo, anksciau nieko tavo rasyto neskaiciau… 
as nenenoriu as tingiu
tai visai skirtingi dalykai
buvo jau du…
nematei tai nematej dar pamatysi…
nu va…sukaupusi savo paskutinias jegas,visa valia kurios neturiu,perskaiciau tavo shedebra…tiesa sakant pasaka be galo,nes nelabai as ka supratau-gyveno berniukas simukas ,jis buvo paniures kaip sepetys ir nuejo velnias zino kur,zodziu man nedaeina…
atsimenu kazka apie boruzele rashei
jau perskaiciau ir pasisakiau
Jei vel nepraziopsosiu
tai va tox ir rasinys parasytas ta tema kurios tu nesuprataj…tai ir buvo esme…kad raiau apie liudnaji berniuaka…taj buvo tokia tema is tokiu zodziu rejkejo parasyti…tai va…
nu jo
…idomiai cia…
gal ir nieko visai
Visaj nieko…
kaip kritike tai fainiai, kaip drauge laaaaabai fainiai
nepykit bet nesuprantu apie ka cia…abie sima kuris buvo kazkaox piktas kazkox linxmas…nieka nesupratauniekaniekanieka
Siaip visai neblogai…Tokia savotiska 
va as ta pati sakau
Man taj tas berniukas nia melancholikas atrodo,o smarkiaj depresuojantis… …mano nuomonia…kiek niaajsku…kiek tam berniukuj miatu?..turbut paauglys…staigi nuotajku kajta…taj jis tuoj apsiverks,taj jau dantis sukandias… …ir siajp cia nia kajp pasakajte,o kajp jos istrauka…biat siajp giaraj …saunuolia…~