Pirmoji galvon šovusi mintis, jog šiame kine galėtų būti maistas reikšminga dalis, yra visiškai teisinga. Taip, 12 pasiturinčių ir kai kas iš jų žinomų visuomenėje, asmenų susigundo specialia išvyka į atokią salą, kur įsikūręs garsus uždaras restoranas, vaišinantis svečius dar neišbandytais patiekalais, kurie sukurti naudojant netgi unikalias salos biosistemas. Maistą ruošia išgarsėjusio unikalumu ir paslaptingumu virtuvės šefo Slowiko komanda. Už neeilinį skonio potyrį šie žmonės pasiruošę pakloti neeilines pinigų sumas. Kaip situacija primena nežinančius kur dėti pinigus turčius, aukcionuose leidžiančius šimtus milijonų už madingiausius savo prestižiškumu paveikslus ar šiaip kokius populiarius savo unikalumu daiktus!
Spalvingų asmenų kompanija po gurmaniškos ragavimo įžangos greitai ima suvokti. jog papuolė į neadekvačios kulinarijos įžymybės rafinuotus spąstus. Slowiką įkūnijanti ekrane kino žvaigždė Ralph Fiennes nuostabiai atlieka vaidmenį, sugebėdamas būti ir žavingai įtaigiu patiekiamų valgių komentatoriu ir užslėptai tūnančiu jame pamišusiu monstru. Neilgai trukus tiek gurmaniškos vakarienės dalyviai, tiek žiūrovai salėje suvokia, kad beprotybė restorane svarbesnė už naujus skonio potyrius…
Man nežinomas režisierius Mark Mylod užtikrintai įrodinėja, jog gali kurti ne vien TV serialus (serijų jis sukūręs daug, tarp jų ir „Sostų karų“). „MENIU“ jo tik antras pilnametražis kino filmas. Prieš daugiau kaip dešimtmetį kurtas pirmasis – menkai žinomas. Situacijos atskleidimas ir neišvengiamai kylanti įtampa tarp svečių, kai jie supranta kur iš tiesų papuolė, atskleista meistriškai. Man priminė įspūdingą graiko Yorgos Lathimos pasakojimą apie turčių pasirinkimus „Omaras“, rodytą „Kino pavasaryje“. Galima paminėti ir daugiau ne senų meninių filmų, kur turtingieji patenka į itin nepalankias sau situacijas. Toks ir naujas Kanų kino festivalio numylėtinio švedo Rubeno Ostlundo („Kvadratas“) „Liūdesio trikampis“, kurio dėl užimtumo Scanoramoje dar nesugebėjau pamatyti. Taigi, galima isvesti dar vieną tendenciją šių dienų kine – vaizduoti turčius kai jiems „dega egzistencijos užpakalis“.
„Meniu“ režisieriui labai pasisekė su scenarijumi. Tikrai ne lėkštas, su potekstėmis ir neprarandantis logikos, nemenku psichologijos užtaisu. Svarbiausia – pakankamai gyvenimiškai realistinis. Puikus pagrindinių aktorių duetas. Vaikinas Taileris, pamišęs dėl maisto gaminimo, ir žavi jo palydovė Margo, sugebanti neprarasti šaltą protą net dramatiškiausiose situacijose. Gal kerinčios savo simpatiškumu 25-ių aktorės Anya Taylor-Joy personažė tokia dalykiška beviltiškiausiose situacijose, kad užsiima atitinkamu verslu, kuris paaiškės filmo finalinėje dalyje?