Literatūros mirtis
vargšas Donskis, pamatytų kaip jo vardą iškraipėt 
baisiai prajuokino 
o jei dėl literatūros, tai priklauso nuo kūrėjo.
dabar nebe taip svarbu įvykiai ir gyvenimas literatūros kūrinyje. svarbiau tampa autoriaus individualumas. gebėjimas pamatyti visa taip, kaip dar niekas nematė.
Madinga marinti siais laikais. Nezinau del pasakymo ir kokiam kontekste tai sakyta, bet siaip dabar laikas kai tie patys pazystami dalykai igauna kita prasme. Avangardas meno srityse tiek naudojo krastutinumus, kad po jo atejes atokvepis (postmodernizmas) plaukiojo ivairiuose gyliuose ieskodamas, bet beveik nepasiulydamas nieko naujo.
Dabar situacija labai idomi, pasaulis nujaucia kazkokiu pokyciu poreiki, bet nesuvokia is kur jie ateis ir kas jie bus? Tai jauciasi ne tik mene, bet ir politikoje (terorizmas, branduolines problemos), ekologijoje (uzterstumas, klimato atsilimas) ir turbut apskritai visose srityse. Nauju ideju ir naujo poziurio poreikis. Tas pats ir mene. Be pokyciu progreso nebuna, tad atrodo ju neisvengsim.
Ar tai bus mirtis? Gal tiesiog nauja keicia sena, bet kol zmogus gyvens tol bus zodis, vaizdas ir garsas. Tik gal kitose formose, o kokios jos bus manau greitai pamatysim.