Neįkainuojamai svarbus dokumentinis liudijimas Lietuvos istorijai!
Nors patriotiniai, politiniai ir kitaip kryptingo pasakojimo filmai nėra žiūrovų patys mėgstamiausi, bet šį turėtume priimti kaip išimtį. Besibaigiant kovą „Kino pavasariui“ pasidalinau festivalio įspūdžiais su vedančiąja LT kino kritike, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja. Ir ką pasakysite – jai iš visų lietuviškų naujų filmų, pristatytų „Kino pavasaryje“, įdomiausiu pasirodė būtent „Laiškas Ukrainai“! O iš kokių solidžių mūsų kino naujienų festivalyje padaryta tokia išvada, galėsime įsitikinti jau rugsėjį.
„Laiškas Ukrainai“ užprogramuotas likti mūsų ir kino, ir gyvenimo istorijai. Būsimos kartos aiškiai susidarys vaizdą, apie Lietuvos visuomenės būklę 2022 m. vasario mėn. – vasaros pabaigoje. Į filmavimus, žmonių veikimo fiksavimus įsitraukė skaitlinga šalies kino bendruomenės dalis. Tarp autorių (o jų – daugiau kaip 100 !) pavardžių ne vienas garsus kino kūrėjas.
Filmo idėja – nufilmuoti mūsų pastangas, veiksmų sekas, stengiantis visais įmanomais būdais padėti kovojančiai Ukrainai. Griežtai paneigiu galvojimą, kad gi rėmiau ir remiu finansais, apgyvendinau pabėgėlius iš karo zonos, dalyvavau akcijose ir pan. Viską žinau, viską mačiau ir patyriau!
Nieko panašaus – jūs gal regėjote 10 % visų vykusių akcijų, nematėte labai daug iš vidaus kas vyko. Todėl pamatyti kino kameros užfiksuotus reiškinius, protesto akcijas, beatodairišką rėmimą yra tiesiog privalu!
Tokiems filmams (kaip ir S.Loznicos „Mr. Landsbergis sugriauti blogio imperiją“, G.Žickytės „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ ir pan.) svarbiausia, ar sugebama gyviems liudininkams pateikti kažko nematyto, gal net stebinančio. „Laiškas Ukrainai“ neturi pretenzijų aukštinti kokius nors autoritetus. Pvz. Andriaus Tapino balsas pasigirsta tik kartą, už kadro. Jonas Ohmanas rodomas nemažai. Bet tik iš tos perspektyvos, kokia veikimo įtampa jį užgriuvo ir kaip sudėtinga buvo suktis tarp būtiniausių darbų. Taip pat labai įdomu palyginti, ką kameros „pamatė“ ir tuose akcijose ar savanoriavime, kuriuose dalyvavote, su tuo, kas liko atmintyje, prabėgus daugiau kaip metams. Man, pavyzdžiui, buvo smagu prisiminti akciją „paskambink rusui“ ir matyti, kad rodomas aktyvistas patyrė tokį patį rezultatą, kaip ir man pavyko… !
Nuvykti į kino teatrą ir pamatyti šį „Kino pavasario“ uždarymo filmą, kuris dar nebuvo baigtas prasidėjus festivaliui, bet spėta, reikia ne vien dėl garantuoto įdomumo. Visi, kas prisidėjo, kad jūs pamatytumėte prieš metus ar vėliau vykusius reiškinius, informuoja, jog visos pajamos, gaunamos už filmo „Laiškas Ukrainai“ autorystę ir demonstravimą, skiriamos LIETUVOS RAUDONAJAM KRYŽIUI bei kitokiai humanitarinei pagalbai Ukrainos žmonėms.