Ei chebra, kaip manot ar 17-mete galetu per vasara si ta uzsidirbti. Pvz. Norvegijoje? A? Ziauriai noriu isvaziuot, bet nezinau kur.
Siaip turiu variantu siokiu tokiu. Bet nezinau kur labiausiai apsimoka. Kur kelionei galima isleisti maziausiai pinigu, o uzsidirbti tikrai normaliai, bunant 17 metu. Please help!
Sveiki, man ir 17 metu as ir ruosiuosi isvaziuot i uzsieni padirbet vasara tik man jau tuo metu bus 18 
siaip turiu viena sumanyma gal galetumet ivertint, vienu zodziu yra vadinamos darbo ir poilsio stovyklos uzsienyje, anglijoje ( i kuria as ir galvoju vaziuot) kainuoja 800lt esme tame kad toje stovykloje tu dirbi 4-5 h per diena visuomenei naudinga darba bet nereikia moketi nei uz patalpas ir maistas uz dyka o esme tame kad stovykla trunka 2-3 sav ir tu kiekviena diena turi laisvo laiko o per ta laika gali ieskoti darbo kuri dirbsi pasibaigus stovyklai is tiesu man atrodo kad 3 sav isgyvent anglijoje uz 800 lt kitu budu butu sunkoka o cia ir maistas ir gyvenamas plotas, tik nusigaut i anglija reikia jau savu transportu ar lektuvu ar autostopu aisku del ileidimo nebus problemu nes vaziuociau po 05 01
SVEIKI VISI!!!PANELEI REIKALINGA PAGALBA…
GAL KAS NORS GALETUMETE PASAKYTI KOKIU BUDU GALIMA GRIZTI IS NORVEGIJOS I LIETUVA,NES NERANDU NIEKO(LEKTUVO NESIULYTI!)…???
AS LABAI RIMTAI.MAN REIK GRIST I LIETUVA…PATARKIT KAIP PRASAU VISU
VIENAS IS VARIANTU KREIPTIS I LIETUVOS AMBASADA. SIAIP DAR AUTOBUSAI VAZIUOJA KIEKVIENA SAVAITE PO DU KARTUS TIK NEPAMENU KONTAKTU, KADA JAU REIKIA LEKTI IS TEN? PER KIEK LAIKO? GALBUT GALECIAU PAKLAUSTI TEN ESANCIU LIETUVIU
Sveiki visi uzsienieciai o ypac kas dirbot ir dirbat Norvegijoj.Prasau jusu patarimo.Pabukit nors karta ne kaip lietuvis lietuviui o kaip normalus zmones.Pasakykit prasau,kur reiktu ieskot darbo Norvegijoj(na dar is bedos Sveden ar pan.)spalio,lapkricio men.Neturiu darbo visos,bandau vaziuot nelegaliai susirast darba o gal paskui jei uzsikabinciau ir susireguliuociau ta viza.Taigi,nebukit labai ziaurus ir patarkit kaip kas ir kur.Prasau buti tolerantiskiems nes jusu informacija man bus labai svarbi.Keliese geriausia vaziuot?Siaip as zadu vaziuot vienas su savo transportu,kaip i tai reaguotu muitinej?Kaip i tai reaguotu ir patys norvegai jei kreipciaus del darbo vienas? Dekoju uz info,tikiuosi sulauksiu atsakyma 
Patogiausias variantas:
pirmadieniais ir penktadieniais → 07:30 [autobusas] Oslas - Klaipeda
Jei skubu - vaziuok i Stockholm’a, is ten kasdien keltas i Tallinn’a.
Vaziuojant pirma karta ir tokiu metu laiku geriausiai jau tureti kokiu kontaktu toje salyje. [t.y. pameginti gauti darba dar bunant LT]
‘Laimes paieskos’ sioje salyje jau arteja prie pabaigos 
per daug ‘musu’ ten privaziavo
Telenor, musu niekur ner per daug- vietos po saule uzteks visiems
Na,dekoju nors uz tiek Siaip tai siokiu kontaktu ten yra (t.y.bus kur prisiglaust nakvot).O del darbo suradimo tai zinot kaip buna,tie zmones tipo neturi patys laiko kada ieskot kitiems darbo.Na gal tai ir tiesa,nesiginciju ir nesmerkiu ju uz tai.Bet bandyt paciam ieskot tos laimes gal verta???Tuo labiau,kad esu priverstas tai daryt,nes netenku darbo.Kur patartumet ieskot to darbo,ar statybose ar kokiose fermose pas ukininkus?
geriausia neieskot darbo pas indusus,nors jie ir nera labai blogi,bet su mumis jie nelabai skaitos. teko dirbti Osle pas vienus,darbas neblogas(pagrinde statybos) bet didelis spaudimas is ju puses ir ilgos darbo valandos…
tai va,sekmes visiems ten vykstantiems,beje,gamta nepakartojama!!! gyvenau, ir amerikoj,ir anglijo,buvau ir vokietijoj ,bet graziau kai norvegijoj niekur nemaciau
klausykit bukit zmones gal patarsit kaip man ta lietuva pasiekti is Oslo.
kas zinot kur galima kokia agentura usirasti?
kas ten per masrutas Oslas-Klaipeda?(beje mane domina tik kelione autobusu)…prasau kas ka zinote labai reikalinga pagalba!!!
ne tik pigus bet ir stiprus
Vietoj išsvajoto darbo – patyčios
Norvegijoje atvykėliai iš Lietuvos patyrė antrarūšių dalią
[quote]Aldona Jankauskienė, Aušra Pilaitienė
"Lietuvos ryto" korespondentės
[/quote]
Įkliuvo važiuodami per kalnus
"Norvegijos pareigūnams mes esame visiškai beteisiai žmonės, su kuriais galima elgtis, kaip nori", – skundėsi alytiškiai 44 metų Vytautas V. ir 39 metų Sergejus B. (pavardės redakcijai žinomos).
Norvegijos pareigūnai jiems ir 30 metų klaipėdiečiui Jurui Šlušniui liepė palikti šią Skandinavijos šalį, nenurodydami jokios aiškios priežasties.
Pareigūnų į oro uostą atvežti ir į lėktuvą įsodinti lietuviai namo grįžo be savo daiktų.
Norvegijoje liko ir kai kurie jų dokumentai bei Sergejaus B. automobilis "Ford Sierra".
Buvo nurodytas vienintelis sulaikymo motyvas: kažkas neva pranešė, kad lietuviai nelegaliai dirba Norvegijoje.
Lietuvių bandymai išsiaiškinti, ar to užtenka žmogui sulaikyti, policininkų buvo neišgirsti.
"Mes tuo metu nedirbome. Važiavome kalnų keliu kaip paprasčiausi turistai ir sustojome šalikelėje išmesti šiukšlių.
Privažiavo policija ir mus sulaikė", – pasakojo vyrai.
Nesiklausė jokių aiškinimų
Rugsėjo viduryje nuvykę į Norvegiją jie laukė darbo vizų. Jas statybininkams buvo pažadėjęs gauti Drameno mieste esančios bendrosios Rusijos ir Norvegijos įmonės, statančios gyvenamuosius namus, vadovas.
"Kai atvažiavome į Norvegiją, jis buvo išvykęs. Nejau turėjome važiuoti atgal? Gyvenome įmonės darbuotojų name ir laukėme sugrįžtančio direktoriaus", – pasakojo alytiškiai.
Tokių jų paaiškinimų Norvegijos policininkai nenorėjo klausyti ir nebuvo linkę jais tikėti. Lietuvių aiškinimai, kad nelegalaus darbo faktą reikėtų įrodyti, jiems taip pat neatrodė verti dėmesio.
Advokatui neverta gaišti laiko?
Vytauto V. reikalavimas leisti paskambinti į Lietuvos ambasadą irgi nebuvo išgirstas: pareigūnas atšovė nežinąs numerio.
"Paskambinau draugui į Oslą. Jis pažadėjo perskambinti ir pasakyti ambasados numerį, bet iš mūsų atėmė mobiliuosius telefonus", – pasakojo alytiškis.
Policininkai paėmė visus lietuvių kišenėse rastus daiktus: dokumentus ir pinigus.
Pareigūnams užkliuvo, kad vyrai turi mažai pinigų. Parodžius bankų korteles, daugiau dėl to nepriekaištavo.
Kalnuose sulaikyti vyrai buvo atvežti į Niesbeno miestelio policijos nuovadą. Pakviesta vertėjauti Norvegijoje gyvenanti lietuvė apklausos protokolus jiems išvertė tik žodžiu.
Vyrai tautietės pasiteiravo, ar jiems nevertėtų reikalauti advokato. "Vertėja paaiškino: kad ir ką darytume, mus vis tiek išsiųs iš šalies. Ieškodami advokato atseit sugaišime daugiau laiko", – pasakojo alytiškiai.
Sugluminti tokio patarimo, jie daugiau nieko nebereikalavo.
Baudų mokėti nereikėjo
Sergejus B. buvo apgyvendintas vienoje kameroje kartu su klaipėdiečiu.
Abu vyrai turėjo dalytis vienu ant grindų numestu čiužiniu.
Vytautas V. buvo apgyvendintas atskirai: "Gal dėl to, kad pareikalavau leisti susisiekti su Lietuvos ambasada".
Nuovados pareigūnas pareiškė, kad sulaikytieji kiekvienas turi sumokėti 1000 Norvegijos kronų (maždaug 400 litų) baudą. Vyrai sutiko. Jie tikėjosi, kad tuo viskas ir baigsis.
Tačiau baudų mokėti jiems neteko: pareigūnas persigalvojo.
"Matyt, nesurado jokio motyvo reikalauti iš mūsų baudų", – svarstė alytiškiai.
Parą praleidę Niesbeno nuovadoje, vyrai buvo pervežti į Hanifoso kalėjimą. Anot jų, čia patenka visi namo deportuojami lietuviai.
Negalėjo net vandens nuleisti
Po trijų nelaisvėje praleistų parų jie buvo įsodinti į lėktuvą ir parskraidinti namo. Už šį skrydį kiekvienam teks sumokėti po 1600 litų. Reikės padengti ir išlaidas, kurias policija patyrė, gabendama lietuvius į oro uostą. "Per tris paras mūsų nė karto neišvedė į lauką pasivaikščioti.
Kamerose tvyrojo baisus dvokas. Pasinaudojus tualetu, reikėdavo daužyti į duris ir prašyti priėjusio pareigūno, kad jis nuleistų vandenį, nes jo pusėje yra mygtukas", – pasakojo Sergejus B.
Tačiau daug labiau nei prastos sąlygos vyrus žeidė policininkų elgesys.
Jie net neleido lietuviams pasiimti asmeninių daiktų. Policijos nuovadoje liko ir Sergejaus B. automobilio dokumentai.
Į darbą kalnuose kasdien važiuojantys įmonės, kurioje ketino įsidarbinti alytiškiai, vyrai "Ford Sierra" iki šiol tebemato stovinčią ten, kur buvo palikta.
Sergejus B. draugų prašė paimti automobilio dokumentus ir jį parvairuoti. To daryti niekas nesiryžo.
Vyrai baisėjosi, kad policininkai su jais elgėsi kaip su didžiausiais nusikaltėliais: fotografavo, ėmė pirštų atspaudus. Paso su savimi neturėjusį klaipėdietį jo pasiimti vežė surakinę antrankiais.
Atvežę į oro uostą iš karto perspėjo, kad uždės antrankius, jeigu tik kuris bandys pasitraukti į šalį.
Sužinoję, kad lietuviai laukia darbo vizų, Norvegijos policininkai pareiškė, jog jų laukti reikėtų Lietuvoje.
"Visi mūsų pažįstami, kiek jų dirba Norvegijoje, vizų laukė ir jas gavo ten. Lietuvoje ieškoti darbo vizos – nesąmonė: pinigus paims ir apgaus", – aiškino alytiškiai.
Per dieną – sušalęs sumuštinis
J.Šlušnys taip pat ilgai prisimins Norvegijos areštinėse praleistas dienas: "Negalima teigti, kad su mumis elgėsi šiurkščiai. Elgėsi atsainiai, paprasčiausiai nekreipė į mus jokio dėmesio.
Jei ko nors paklausi, nieko nežino, pažada pasiaiškinti, nueina ir dingsta. Kitą dieną jau kitas budėtojas dirba – ir vėl ta pati melodija".
Per visą dieną į belangę kamerą žmogui buvo atnešamas tiktai vienas sumuštinis – forminės duonos riekelė su sviestu ir sūriu arba paštetu. Sumuštinis būdavo sušalęs, ką tik ištrauktas iš šaldymo kameros.Klaipėdietis tvirtino areštinėse praradęs keletą kilogramų svorio. Atsigerti duodavo tik artipilnę vienkartinę stiklinę vandens.
"Keturias dienas buvome nesiprausę ir nesiskutę, tokius nugabeno ir į lėktuvą", – su nuoskauda pasakojo J.Šlušnys.
Prasta atvykėlių reputacija
Klaipėdietis mano, kad šitaip elgiamasi su lietuviais dėl ne itin geros jų reputacijos šioje šalyje. Laikraščiai nuolat spausdina nemažai rašinių apie lietuvių nusikaltimus Norvegijoje, daug laiko tam skiria televizija.
"Jie mąsto paprastai: mažiau lietuvių – mažiau problemų".
"Suprantu, kad lietuviai čia pakankamai prisidirbę, bet turi būti skirtumas tarp potencialių nusikaltėlių ir darbo ieškančių žmonių, – kalbėjo J.Šlušnys. – Juk daugelis lietuvių dirba kruopščiau ir greičiau už norvegus, yra universalesni.
Norvegas dažniausiai moka, pavyzdžiui, tik plyteles kloti, o lietuvis gali kokybiškai atlikti daugybę statybinių darbų".
Prie degalinių – darbo biržos
Klaipėdiečio teigimu, statybininko profesiją turintys žmonės, dirbdami tą patį darbą Lietuvoje, gauna maždaug penkiskart mažesnį atlyginimą negu Norvegijoje, nors čia kitataučiams mokama daug mažiau negu saviems.
Nelegalūs darbininkai gauna dar mažesnį atlyginimą ir vis tiek būna patenkinti. Tuo naudodamiesi kai kurie bendrovių savininkai neskuba parūpinti jiems darbo leidimų, nors už nelegalų įdarbinimą gresia didelės baudos, kartais net uždaromos įmonės.
"Pernai prieš Kalėdas per Norvegijos televiziją rodė reportažą ir teigė, kad šalyje dirba apie 15 tūkst. darbo leidimų neturinčių lietuvių. Gali būti ir daugiau, kas juos suskaičiuos.
Dauguma jų į Norvegiją vyksta per Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją. Kertant sienas spaudus į pasus paprastai deda tik lenkai ir vokiečiai", – pasakojo J.Šlušnys.
Didesniuose šalies miestuose prie kai kurių degalinių veikia savotiškos darbo biržos. Kartais čia stovi apie 30 automobilių su lietuviškais užrašais.
Atvyksta norvegai, paima žmonių kelioms dienoms, dienai, kelioms valandoms. Tokiais atvejais sumokami tik grašiai.
Trys dėl neaiškių priežasčių deportuoti vyrai nepraranda vilties gauti žadėtas darbo vizas ir netrukus vėl ketina vykti į Norvegiją.
Bėdos ambasadai žinomos
Lietuvos ambasadorius Norvegijoje Česlovas Stankevičius pripažįsta, kad pastaruoju metu pasitaiko Lietuvos piliečių nusiskundimų ne visai teisėtais Norvegijos teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnų veiksmais.
"Ambasadai tai kelia susirūpinimą, mes ketiname imtis tam tikrų žingsnių. Palaikome kontaktus su Norvegijos valdžia, artimiausiu metu planuojame susitikti su jos atstovais ir aptarti susiklosčiusią padėtį", – kalbėjo diplomatas.
Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad jie deportuojami iš šalies be jokios priežasties, net nepaaiškinus, ką jie pažeidė.
Kartais policininkai paprasčiausiai sustabdo gatvėje automobilį, pamatę lietuviškus valstybinius numerius, reikalauja parodyti dokumentus, pinigus. Norvegijos pareigūnai aiškina, kad vadovaujasi šalyje galiojančiais įstatymais, tačiau tiksliai jų neįvardija.
Ne visada teisūs būna ir Lietuvos piliečiai. Kai ambasados darbuotojai ima domėtis engiamų lietuvių skundais, kad su jais darbdaviai ar pareigūnai elgiasi neteisėtai, kartais paaiškėja, jog situacija yra visiškai kitokia negu nupasakota.
Žadėjo aptarti problemas
"Tačiau ir norvegų darbdaviai neretai išnaudoja nelegalus, moka jiems mažesnį atlygį, o kartais nemoka visai.
Apie tai vietos spaudoje buvo pasirodę keli straipsniai", – pasakojo Č.Stankevičius.
Pastaruoju metu dėl tokių faktų nuomonę ėmė reikšti profsąjungos, ūkininkų susivienijimai.
Norvegijos pramonininkų konfederacija paskelbė, kad su šakinėmis profsąjungomis aptars šią situaciją, nustatys minimalius atlygius atskirose ūkio šakose, kurie turėtų būti mokami kitataučiams.
Per metus Norvegijoje išduota apie 3 tūkst. darbo leidimų lietuviams.
Pagal išduodamų darbo leidimų skaičių Lietuva užima trečiąją vietą po Lenkijos ir JAV.
Kalėjimuose – dešimtys lietuvių
Oficialiais duomenimis, šįmet iki birželio 18 dienos iš Norvegijos dėl įvairių priežasčių deportuoti 129 Lietuvos piliečiai. Pernai tokių asmenų buvo 274, užpernai – 255, prieš trejus metus – 152.
Rugpjūčio pabaigos duomenimis, Norvegijoje buvo įkalinti 39 Lietuvos piliečiai. Dvylika jų jau atlieka bausmę, kiti sulaikyti ir tardomi.
Dažniausiai jie įkliūva dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, mašinų vagysčių, apiplėšimų, prostitucijos.
Dar ne taip seniai teismuose Lietuvos piliečiams vertėjaudavo rusų vertėjos. Dabar atsirado ir lietuvių.
"Siekiame garantuoti Lietuvos piliečiams teisinę, medicinos pagalbą. Artimiausiu metu ketiname pasidomėti ir kitomis socialinėmis garantijomis", – kalbėjo Č.Stankevičius.
Sveiki,
gal kas galetu parasyti kiek kainuoja buto( 1kamb. )ar kambario nuoma su komunalinem paslaugom apytikslai?
uz Oslo ribu arba toliau nuo centro, prastesni butuka butu galima gauti uz ~NOK 3000. Taciau 1 kamb. buta cia issinuomoti labai sunku. Visu pirma nera daug, o kas ir yra - ilgam laikui paimta studentu ir pan. Na nebent kokie draugai pades.
na ar pavyko kaip nors ta nepasiekiama Lietuva pasiekt?
Blemba studijuoju 1 kurselietuvoj, bet per vasarele butu gerai islekt, i jav dar neisleidzia,norejau paklaust,kur reik tos vizos prasyt,kokios galimybes ja gaut,ir kokius darbus realiausiai ten galima gauti?dekuj
Dar vienas straipsnelis norvegiska tematika 
→
Kauniečiai į Skandinavijos uostus traukia vogti laivų variklių
[quote]By Gediminas Pilaitis
[/quote]
"Lietuvos ryto" korespondentas
Sulaikytieji – iš Kauno
Norvegijos ir Švedijos policijai vis daugiau nerimo kelia jų šalių uostuose siautėjantys prabangių motorinių katerių ir jachtų variklių vagys iš Lietuvos.
Vien šią vasarą Oslo ir Stokholmo apylinkėse užregistruota 1400 laivų variklių vagysčių. Pastebėta, kad vagis domina tik greitaeigiuose kateriuose sumontuoti įvairių modelių japoniški varikliai "Yamaha".
Šiuo metu Skandinavijos šalių įkalinimo įstaigose teismo laukia apie trisdešimt variklių vagystėmis įtariamų atvykėlių iš Lietuvos.
Beveik visi sulaikytieji yra iš Kauno arba jo apylinkių.
Varikliai vežami į kitas šalis
Pareigūnai neabejoja, jog pramoginių laivų variklius Norvegijos ir Švedijos uostuose grobsto ir po to išveža juos į kitas šalis gerai organizuotos nusikaltėlių grupuotės.
Neatmetama, jog į šį nusikalstamą verslą įsitraukę rytinės Baltijos pakrantės šalyse įsikūrę kai kurie bendrovės "Yamaha" atstovybių darbuotojai.
Iš norvegų ir švedų pavogti varikliai su perkaltais numeriais ir suklastotais dokumentais vėliau per tarpininkus parduodami. Vieno "Yamaha" variklio rinkos vertė – apie 40 tūkst. litų.
Grobį gabena per Baltiją
- Kiek laivų variklių iš norvegų pavogta šiemet? – "Lietuvos rytas" vakar paklausė į tarptautinį seminarą Neringoje atvykusio Oslo regiono jūrų policijos pareigūno Geiro Larseno.
- Vien tiktai Oslo fjorde, kur daug privačių prieplaukų, motorinių laivų, šią vasarą dingo apie 600 variklių.
- Ar policijai pavyksta nutverti vagis?
- Dažniausiai jie sulaikomi, kai su vogtais varikliais bando prasmukti per pasienio kontrolės postus.
Tarp įtariamųjų yra estų, lenkų, rusų, tačiau dominuoja lietuviai iš Kauno apylinkių. - Kaip vagiami varikliai?
- Naktimis į uostus įsmukę vagys laivus nuplukdo į nuošalesnę vietą, ten varikliai nupjaunami ir pakraunami į automobilius.
Po to jie keltais gabenami per Baltijos jūrą.
Vagys klastoja dokumentus - Tačiau pasienyje juk reikia deklaruoti krovinius?
- Vogti varikliai dažniausiai dangstomi naudotais šaldytuvais, skalbyklėmis. Kai juos atrandame, vežėjai aiškina įsigiję juos legaliai ir pateikia negrabiai suklastotus dokumentus.
- Kokiais maršrutais yra gabenami vogti daiktai?
- Pačiu trumpiausiu keliu per Baltijos jūrą į Talino ar Paldijskio uostus Estijoje. Po to vilkikai su paslėptu kroviniu kerta Latviją ir patenka į Kauną. Mažesnės siuntos iš Karlskronos plukdomos į Klaipėdos uostą.
Šios vagystės sparčiai plinta. Vasarą Stokholme sulaikytas vienas kaunietis, bandęs išgabenti septynis vogtus variklius, kurių vertė – 300 tūkst. litų.
Šiemet Švedijoje jis buvo apsilankęs net 20 kartų.
Pas šį lietuvį radome Lietuvoje įsikūrusios "Yamaha" atstovybės vizitinę kortelę. - Manote, kad vagys veikia išvien su "Yamaha" atstovais?
- Neatmetame, kad vyksta plataus masto nelegali prekyba vogtais "Yamaha" varikliais.
Apie tai informavome Japonijos bendrovę.
Bando klaidinti pareigūnus - Lietuvoje yra nedaug laivų su "Yamaha" varikliais.
- Kiek žinau, ir Latvijoje įregistruota tik 300 pramoginių laivų su tokiais varikliais. Skandinavijoje pavogta "Yamaha" technika vėliau atsiduria Rusijoje ir Baltarusijoje.
Aš manau, kad Baltijos regiono šalių uostų tarnyboms reikia glaudžiau bendradarbiauti, keistis informacija.
Tik taip užkirsime kelią vagių gaujoms. Kai kurie lietuviai, įvažiuodami į Norvegiją, pasieniečiams pateikia seno pavyzdžio pasus, o išvykdami – naujuosius.
Kartais į Švediją vykstama aplinkiniais keliais iš Vokietijos uostų. Mėtydami pėdas vagys bando suklaidinti pareigūnus.
Klaipėdoje įkliūva retai
"Lietuvos ryto" duomenimis, Klaipėdos jūrų uoste pasieniečiai tik kelis kartus sulaikė iš Švedijos keltais nelegaliai atplukdytus brangius motorinių katerių bei jachtų variklius.
2001 metų gegužę beverčiu šlamštu pridengta kontrabanda aptikta keltu "Palanga" atplukdytame mikroautobuse "Volkswagen Transporter".
Tarp tamsintų stiklų buvo paliktas plyšys, per kurį matėsi tik senos dujinės viryklės, skalbyklės ir kompiuteris.
Nukrovus senus daiktus, mašinoje buvo rasti devyni įvairaus galingumo beveik nauji "Honda" ir "Yamaha" laivų varikliai, kainuojantys nuo 10 iki 15 tūkst. litų. Jų laidai ir jungtys buvo nupjaustyti peiliu.
Vairuotojas, anksčiau už vagystę ir chuliganizmą teistas 25 metų klaipėdietis Marijus Bernotavičius, už krovinio parvežimą iš reiso užsakovų gavęs 100 JAV dolerių, teigė nieko nežinąs apie paslėptą kontrabandą.
Tuo pačiu keltu plaukė ir "Volkswagen Transporter" savininkas – 26 metų kaunietis Liutauras Kamarūnas.
Jis sakė Švedijoje vienam ūkininkui padėjęs griauti namą ir nepažįstąs M.Bernotavičiaus.
Advokato reikalavęs kaunietis iš pradžių net nepažino savo mikroautobuso.
"Vogti varikliai tikriausiai vežami per kitų šalių uostus. Lietuvoje nedaug kas juos gali įsigyti, tuo tarpu Rusijoje paklausa – neribota", – sakė laikinasis Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovas Telesforas Šimkus.
2003 11 15
as Norvegijoj, sekasi, sekasi, kol kas… sedziu ir nieko neveikiu. Gyvenu Bergene, grazu. siaip uzkala nuobodybe…