As patarciau kreiptis tiesiai i ambasada. Jie bendradarbiauja su advokatu, nusimananciu tokio tipo problemu sprendimuose.
reikai skubios pagalbos
, cia truputeli norvegijoje iskilo nesklandumu , reikia advokato padesencioje su nelabai saziningu norvegu ispresti susidariuses problemas, gal kas kada naudojotes tokiu dalyku , zinoma reikia advokato lietuvio , ir kad numanytu bent kashkiek norvegu sistema… jai kas turte ka butu gerai jai parasytumete i privata arba cia,
kiek as zinau tai minimumas statybose 125. telenor raso, kad nuo 120. tai gal panasiai ir bus tada 
Tik Spare bank, negali iskart issiimti Visa korteles. Reikia,kad butu trys pervedimai i tavo saskaita, tada tik gali uzsisakyti Visa kortele.
Ne viena zmogu zinau, kuriam uzsienyje Spare bank korteles bankomatas suvalge (jas iskart perpjauna). Kaipo "neatpazintas objektas". Pries pora savaiciu pazistamas Londone tokiu budu atsisveikno su savo Visa.
Paprasciau yra "Nordea" banke. Iskart ir Visa gali issiimti.
O,kad darbdavys turi kazka policijoje daryti - tai nesu nieko tokio panasaus girdejusi. Jei turi personalini numeri tai gali saskaita atsidaryti. Banke ir pateiki savo personalini numeri ir pasa.
[/quote]
matyt as esu tas retas laimingasis kuriu korteles “nevalgo” bankomatai,naudojuos ja sekmingai visur jau 5nkis metus 
Ziurint ka nori daryti? 
Zinau viena Fageborge(galima sakyt majorstujoj) , labai gerai parenka plaukams spalvas.Mano plauku ilgiui(o jie gana ilgi)suma sumarum 2500kr padazyti ir galus pakirpti kainuoja
.Draugei dare vestuvems sukuosena zymia trumpesni plaukai-1800kr.(namuose pati nusidaze)
Hi!
Gal kas nors turit informacijos apie tai, kaip Norgej
galima dirbti savarankiskai?
Zinau,kad cia yra kazkas panasaus, kaip Lietuvoje verslo patentai,
licenzija individualiai veiklai ir pan.
Ar esat kas nors susidures su situo reikalu?
Tikrai kaina patraukli butu
Deja jau nebe Oslo,
siaip prabuvau 9 menesius, Pradirbau su ventiliacijom, geras darbas.
O dabar as Lietuvoj jau menesis. Ir cia taip gerai
ir alus pigus
Tikrai jei kas galite padeti issidarbinti Norvegijoje(kad ir zemes ukyje)vasarai, rasykite man personal. Atsilyginsiu
Kiek girdėjau Norvegija kaip tik Lietuva priklausys ES , iš karto priims Lietuvius kaip ir kitus ES narius. Tai jau gali būti ateinantį gegužį.
O jei dabar norite važiuoti reikia prieš tai susižinoti kad ir per http://www.udi.no (migracijos tarnyba) arba http://www.aetat.no kokiu darbuotojų yra trūkūmas Norvegijoje. Tada galima prašyti vizos. Susiradus aišku prieš tai darbdavį. Reikia kad Norvegas padėtų. Taigi priima tik specialistus.
Yra toks variantas prašant vizos jie dar svarsto, bet leidžia dirbti tuo metu t.y. legaliai. Mano prašymą svarstė 2 kartus ir praėjo 9 menesiai.
Tik dėja po paskutinio atsakymymo (neigiamo) reikėjo skubiai lekti namo.
Na deporto neuždėjo bet tris dieneles teko ir kalėjime pasėdėti.
Na visai nieko valgyti duoda. Puse esančių užrašų ant sienų kameroje buvo Lietuviški 
Bet tai nieko baisaus galėčiau vėl važiuoti.
Pažystu neblogai Oslą.
Žinau kur renkasi darbininkai. Turiu pažystamų Norvegų.
Tik pas tuos pačius darbdavius nenorėčiau sugryžti.
Bet jei kas sugalvotų važiuoti, važiuočiau kartu. Tuo pačiu ieškotis darbo.
Pažystu ir taip Lietuviu kurie be vizų sėdi sau sėkmingai jau kelis metus.
Ir gerai uždirba sau. Taigi nebūtinos ir vizos. Nors su jomis daug maloniau
Lietuviai nebenori dirbti už vergišką atlygį
Norvegų ūkininkai, mokėdami atlyginimus, atsižvelgia ir į darbininko tautybę
[quote]Daina Bogdanienė
"Specialiai" Lietuvos rytui", Oslas (Norvegija)
[/quote]
Ryžosi kovoti už savo teises
Jau kelintą kartą iš užsienio šalių į Norvegiją atvykę sezoniniai darbininkai nepabūgsta pyktis su darbdaviais ir reikšti savo nepasitenkinimo darbo užmokesčiu.
Didžiausiame Norvegijos dienraštyje "Aftenposten" pasirodė didelis straipsnis apie vergiškas lietuvių, dirbančių Norvegijos ūkiuose, sąlygas.
Straipsnis sukėlė visuomeninių ir valstybinių organizacijų susidomėjimą.
Į ūkį, kuriame dirbo lietuviai, suplūdo žurnalistai. Jie aprašė aktyviausiai už savo teises kovojančius lietuvius.
Pagrindiniai herojai – 25 metų lietuvė Lina Buziūtė ir jos draugas 25 metų Giedrius Zaveckas, kurių netenkino Lunstad Grionte ūkyje mokamas atlyginimas.
Ilsėtis nėra kada
L.Buziūtė ir G.Zaveckas su savo likimo draugais iš kitų Rytų Europos šalių dirba Ostre Toteno apylinkės ūkiuose.
Darbas nuo 7 valandos ryto iki 20 valandos.
Per du darbo Norvegijoje mėnesius darbininkai turėjo tik 4 laisvas dienas.
Nepaisant to, jie uždirbo labai nedaug – apie 16 tūkst. Norvegijos kronų (apie 6500 litų). Darbdavys jiems mokėjo tik apie 30 kronų (apie 12 litų) per valandą.
Pagal Norvegijos pragyvenimo lygį tai – vergiškas darbo užmokestis.
Praturtėti nepavyks
Lietuviai norvego ūkyje įsidarbino per internetą. Lietuvis, su kuriuo buvo susirašinėta elektroniniu paštu, žadėjo jiems 15 tūkst. kronų (apie 6 tūkst. litų) mėnesio uždarbį.
L.Buziūtė pasakojo, kad jie tam tarpininkui sumokėjo kiekvienas po 1500 kronų (apie 600 litų) už surastą darbą.
Iš gaunamo darbo užmokesčio lietuviai sumoka po 1000 kronų (apie 400 litų) už gyvenamąsias patalpas. Gyvena jie nekaip.
Dėl to daugelis lietuvių svajoja pasibaigus 3 mėnesių kontraktui išvykti namo.
Tų didelių pinigų, kuriuos svajojo uždirbti Norvegijoje, lietuviai tikriausiai nematys.
Lenkams moka daugiausia
Lietuviai dirba prie daržovių. Jie riša į ryšulius morkas, tačiau darbas sekasi nekaip, nes daržovių kokybė labai bloga. Be to, labai lyja.
Darbininkai, labai sunkiai dirbdami, sugeba per visą dieną surišti tik 300-400 ryšulių.
Ūkininkas jiems moka 81 erę (apie 30 centų) už ryšulį, tačiau išmokant atlyginimą jis nežinia pagal kokius kriterijus sumažinamas nuo 1 iki 15 procentų. Tai, pasak lietuvių, priklauso nuo to, ar patinki šeimininkui.
Taip pat visiškai aiškus ir dar vienas kriterijus – atlyginimas mokamas atsižvelgiant į tautybę.
Lenkai yra aukščiausio rango ir gauna daugiausia, lietuviai – antroje vietoje, o mažiausiai gauna ukrainiečiai.
L.Buziūtė pasakojo, kad ukrainiečiai dirba kitų darbininkų nemėgstamus ūkio darbus. Pavyzdžiui, doroja ridikus.
Neigia diskriminaciją
Lietuviai pasakojo, kad per dieną, nors ir kaip sunkiai dirbant, pavyksta uždirbti tik nuo 75 iki 100 kronų (25-40 litų).
Lunstad Grionte ūkio agronomas Magne Kristianas Dyste neigia, kad darbininkams mokamas atlyginimas pagal tautybę.
"Jeigu darbininkas vikrus ir darbštus, gali uždirbti apie 80 kronų (apie 30 litų) per valandą, – sakė agronomas. – Problema, kad daugelis darbininkų iš Rytų Europos neturi patirties dirbti žemės ūkio darbus, jų darbo suvokimas taip pat keistas. Mokant atlyginimą atsižvelgiame tik į darbo kokybę".
Agronomo nuomone, žmones maištauti pakurstė keli tinginiai. "Faktas, kad per dieną dirbant 12-13 valandų uždirbamos tik 75 kronos, yra įmanomas, tačiau tai reiškia tik viena – darbininkai nedirba, demonstruoja panieką fiziniam darbui, rūko ir plepa", – sakė agronomas.
Remiasi pasirašyta sutartimi
Įsidarbindami lietuviai vietos darbo biržoje gavo sutartis, kuriose parašyta, kad mažiausias darbo užmokestis – 81,3 kronos (apie 30 litų) per valandą.
Remdamiesi šia sutartimi lietuviai ir reikalauja teisybės.
Agronomas tvirtina, kad tokių pinigų mokėti žemės ūkio darbininkams neįmanoma, nes tada visai neapsimokėtų auginti daržovių. "Darbininkai uždirba kur kas daugiau negu gautų savo gimtinėje", – taip įsitikinęs agronomas M.K.Dyste.
Tačiau jam nepritaria Norvegijos daržininkų sąjunga.
Jie smerkia ūkininkus, kurie išnaudoja atvykusius žemės ūkio darbininkus ir mažina jiems darbo užmokestį, teisindamiesi sutartine užmokesčio sistema.
Daržininkų sąjungos pirmininkas Jonas Rioine sako, kad jei ūkininkai neišgali mokėti sutartos 81 kronos per valandą, tegu geriau visai nutraukia savo verslą.
Žemdirbių darbdavių sąjungos atstovas Petteris Nilsenas sakė, kad sutartinį užmokestį taikyti galima, tačiau mažiausias valandinis užmokestis vis dėlto turėtų būti išlaikytas.
Kaltino lietuvius nevalyvumu
Pasigirdus lietuvių skundui, buvo ištirtos ir gyvenimo sąlygos šiame ūkyje.
Komisijos, patikrinusios šį ūkį, nuomone, jos labai prastos.
26 ūkio darbininkai iš Rytų Europos dalijasi vienu tualetu bei dviem dušais.
Žmonės gyvena po kelis mažuose kambarėliuose. Dušuose ne tik prausiamasi, bet ir skalbiami rūbai. Išėjus iš tualeto, rankų nusiplauti nėra galimybės.
Vietos savivaldybės sveikatos apsaugos tarnybos atstovai mano, kad tokios gyvenimo sąlygos yra antisanitarinės.
Savivaldybės gydytojas Alfas Ursinas teigė, kad tokios prastos darbininkų gyvenimo sąlygos kelia pavojų ir žemės ūkio produktų kokybei.
Ūkio, kurį tikrino sveikatos apsaugos tarnyba, savininkas Bredas Anextadas teigia, kad darbininkai patys yra atsakingi už tvarką ten, kur gyvena. "Rytų europiečiai nėra patys švariausi žmonės, – sakė šeimininkas. – Apgyvendinti jų viešbučiuose mes taip pat negalime".
Organizacijos piktinosi
Norvegijos organizacija "Etiškos prekybos iniciatyva", kurios narės yra visos didžiausios prekybos įmonės, vadovas Leifas Iversenas paskelbė boikotą toms žemės ūkio įmonėms, kurios išnaudoja užsienio darbininkus ir nesilaiko darbo ir gyvenimo higienos normų.
Darbo tarnybos direktorė Inger Johanne Stokke taip pat griežtai reagavo į faktus, jog nesilaikoma darbo sutartyse numatyto užmokesčio.
"Žinoma, Darbo tarnyba neturi galimybių stebėti, kad darbdaviai laikytųsi darbo sutartyse numatytų sąlygų, tačiau dabar į tai bus kreipiama daugiau dėmesio. Šią savaitę UDI (Norvegijos imigracijos direktoratas) bus sušauktas posėdis, kuriame bus nagrinėjamos sezoninių darbininkų gyvenimo sąlygos ir jų darbo užmokestis", – sakė Darbo tarnybos direktorė.
Norvegijos profsąjungų sąjunga taip pat reikalauja didesnės sezoninių darbininkų darbo užmokesčio ir gyvenimo bei darbo sąlygų priežiūros.
Sąjungos atstovų manymu, atskleisti faktai – tik ledkalnio viršūnė, ir vyriausybė turėtų labiau įsigilinti į tai, kokiomis sąlygomis dirba užsieniečiai.
Kaip mano žemės ūkio ministro Larsas Sponheimas, B.Anextado ūkyje esančios antisanitarinės sąlygos – tik pavienis atvejis.
Boikotas skaudžiai atsilieptų
Daržoves ir vaisius parduodanti įmonė "Gartnerhallen" jau boikotuoja kai kuriuos ūkininkus ir atsisako priimti produktus iš žiniasklaidoje aprašytų iš ūkių.
Įmonės vadovas Arnstas Fossas sako reikalausiąs iš ūkininkų įrodymų, jog jie moka sutartus pinigus savo darbininkams. Jei ne – prekių iš jų nepriims.
Ūkis, kuriame dirba L.Buziūtė, pajustų pasekmes, jei "Gartnerhallen" nebepriimtų iš jo daržovių, nes šioje įmonėje parduodama per 70 procentų ūkio produkcijos. "Boikotas būtų katastrofa mūsų verslui", – sakė ūkio agronomas.
Nepajėgė grąžinti skolos
Šis atvejis, kai nepatenkinti užmokesčiu lietuviai kreipiasi į Norvegijos žiniasklaidą, yra jau nebe pirmas.
Šią vasarą maištą sukėlė studentė Inga Zimkutė, dirbusi Nioterijės ūkyje pas Morteną Johanseną.
Ji dienraščiui "Aftenposten" pasakojo, kad Lietuvoje studijuoja universitete, o į Norvegiją atvyko užsidirbti, pasiskolinusi iš mokyklos 8000 kronų (per 3000 litų). Tačiau po 10-12 valandų per parą rinkdama žirnius mergina pamatė, kad tos skolos nesugebės grąžinti.
Ūkio darbininkai taip pat turėjo sutartį dėl tarifinio darbo užmokesčio.
Jie pirmiausia pareikalavo sutarto valandinio užmokesčio iš savo darbdavio M.Johanseno, tačiau jis atsisakė mokėti ir pasiūlė nepatenkintiems važiuoti namo.
M.Johansenas sakė, kad orai lietingi, derlius prastas ir geriausiu atveju galima gauti tik apie 20 kronų (apie 8 litus) per valandą.
Sulaukė žmonių palaikymo
Kai ši istorija šių metų liepos mėnesį buvo aprašyta laikraščiuose, kilo profesinių sąjungų ir kitų organizacijų pasipiktinimo banga. Tąkart lietuviams pasisekė. Žemdirbys pakėlė jiems algą iki 66 kronų (apie 25 litus) už valandą.
I.Zimkutė iš eilinių norvegų sulaukė laiškų su pasiūlymais sumokėti už jos kelionę namo ir studijas universitete.
Jau tada I.Zimkutė prasitarė, kad ši istorija yra gera pamoka kitiems sezoniniams darbininkams reikalauti savo teisių ir pažadėto darbo užmokesčio.
Šiais metais Norvegijoje darbo leidimus dirbti sezoninius darbus gavo 15 tūkst. asmenų.
Daina Bogdanienė
"Specialiai" Lietuvos rytui", Oslas (Norvegija)
Šiaip pačią Daina pažystu.
Pas Ūkininkus dirbti ir aš nenorėčiau.
Bet montuoti ventiliacija labai geras darbas.
o per diena pavykdavo uždirbti nuo 800-2000kr per diena tai yra: apie 350-840lt
Sveikinu 
nes kai kurie uzdirba 200 per diena… o dirba tikrai sunkiai…
Šiaip Osle , mum Lietuviam moka 70-100kr uz valanda.
Danam už tą patį darbą jau po 125-150kr
Norvegam dar daugiau.
ziurint pas ka ir kaip pakliusi. loterija arba kitaip tariant → sekme 
Bieseli,o kokiu darbu galima gaut jei isvaziuociau spalio men.?Jei nieko drauge nesurasciau vaziuot gal kartu palektume?
Hey, asai Norway prisijungiu- privatas yr, nors da yr variantas Dublinan… bet su company -smagiau- nors zinau tik English language… no so perfeckt , but I can speek enough and to write in it too…
darbo daugiausia buna, pavasari vasara rudeni.
As dirbau su ventiliacija. Kiti iesko taip: vaziuoja per statybas ir klausineja ar reikia darbininku. Ir pasiseka. Nors to niekas negarntuoja.
Kad gauti pastovu darba ir su Viza ir as mastau dabar.
Reikia pasisneketi dar su tem esnciais Lietuviais gal ka sugalvosim
Visgi padirbti gerai.