Laiškas iš Dievo

ir amzius mazai ka keicia… va ziu viena diena vaziuoja bobike troleibusu… rankose rozancius ir “pila” ji tuos tekstukus sau po nosim… Pavargęs automatu… Dievas triumfuoja tokius “tikinchiuosius” turedamas Nekaltas

as galbut apie tai norejau pasakyti, kad nuo mazens tam vaikui bruka iskreipta tikejima ir suvokima apie Dieva. Prisimenu savo atostogas vaikysteje pas mociutes. Tai krc. kazkuria visa vasara budama 8 metu, mokinausi mintinai tuos visus Dievo isakymus, poterius ir dar puse maldaknyges. Nes mociutes pareiga buvo, visus anukus atvesti i doros kelia - privesti ispazinties, komunijos ir t.t… Ir kai pamenu tas savo ispazintis, tai net juokas suima Juokiasi: du kartus atsisnekejau pries mamyte, tris kartus pamelavau mociutei, kad neemem saldainiu Cha cha ir pan. O kartais nuodemiu visai neprisimindavai, bet kadangi butinai reikdavo kazka ispazinti, tai tada improvizuodavai vietoje TūsasDar po sioliai susirinkus prie Kuciu stalo, kai reikia balsu kalbeti visai seimai malda, mes visi trys vaikai jau kokia 15 metu negalime sutvardyti juoko. Mums juokinga, kad visi susirinke turime imituoti rimtus tikinciuosius, kalbeti malda, kurios zodziu jau desimt metu kaip neprisimename ir nuo kurios puses pradeti zegnotis nezinome Nežinau Kam viso to cirko? Malda - individualus dalykas. Pabandyk tai isaiskint mociutei Pavargęs.

Ir kokia gi cia kolizija? Visi esam lygus paleisti i si pasauli. Tam gejui netgi sunkiau- jis nesa savo sunku kryzeli gal net uz kokias proseneliu nuodemes… O laiskas nuostabus. Jau vien tuo, kad privercia sazineje sukirbeti mintele ir stabteleti, sugrizti nors valandelei prie sielos dalyku siame sumaterialejusiame pasaulyje.