Kuo skirasi aukštoji mokykla nuo universiteto? Kur lengviau?
o kur lengviau mokintis, ar kolegijoje, ar universitete, ar mokymosi lygis skiriasi?
Tai priklauso nuo specialybes. Jei rinksies statybos specialybe , tai net ir kolegijoje bu
s sunku. Priklauso ne nuo sunkumo, o noro studijuoti norima specialybe. Pavyzdsiui, viesbuciu administravimas - nedestomas kaip specialybe universitetuose. Bet jei nenori tureti problemu su studiju testinumu, tai rinkis universiteta. Jei uzteks pradziai diplomo darbinei veiklai atlikti, tai rinkis kolegija, bet rinkis valstybine.
situacija tokia;noriu arba buhalterija arba ekonomika, na dar ir finansai domina, bet nuo vidurines jau praeje 5 metai…nenoriu visa savo laisva laika praleisti tik prie knygu ir kalimo, nes turiu seima…ir dar dirbu…bet studijuoti tikrai noriu, tik baime yra, kad galiu universitete nepavezti…
kaip cia pasakius… abstrakciau mastant aukstoji mokykla yra kad ir statybininku ruosimo aukstoji mokykla 
o vat universitetas, kurio vardu lietuvoj piknaudziaujama yra istaiga sudaryta is daugelio mokslo mokymo, tyrimo, populiarinimo istaigu, kaip antai fakultetu, institutu, laboratoriju, ligoniniu ir tt ir pan.
Kolegijose gaunamas aukstasis neuniversitetinis, tuo tarpu universitetuose suteikiamas aukstasis universitetinis bakalauro laipsnis.
Kaip ziuresit, kolegijos yra "aukstoji profke", o tikras aukstasis mokslas yra tik keliuose Lietuvos universitetuose.
man idomu ar mokymosi lygis skiriasi, ta prasme kolegijoje lengviau ar vienodai?
Pabandyk ir suzinosi Ar ne per gudriai bandai naudotis kitu patirtimi?
jomajo.
Universitetas turi turėti ten kažkiek fakultetų. O aukštoji gali būti tik vieno dalyko. Pavyzdžiui, London School of Economics. Ne universitetas, bet aukštoji, ir viena geriausių savo srities pasaulyje. Taip pat ir ISM nėra universitetas. Dėl tos pačios priežasties. Su kolegijom kita kalba. Ten aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas.
nu ne…matosi, kad patarimo is niekur negausi…koki jus visi pikti, kad tik kitam blogiau butu…
manau visur nera lengva… arba visur nera sunku, tik reikia pastangu ir noro bei atkaklumo.
Realiai Lietuvuje universitetų nėra, yra tik pavadinimai - o lygis pas juos tikrai ne aukštesnis, negu europos koledžuose(kolegijose).
Kodėl?
pagal ką nustatomas mokslo lygis? - pagal pripažinimą pasaulyjej, ty pagal straipsnius moksliniuose žurnaluose, ir kas dar svarbiau - jų cituojamumą (ty naudingumą kitiems)
Kai kas būdamas Švedijoj palygino: tai KTU straipsniu cituojamumas per metus - maždaug kaip koledžo,
o VDU tai sakė apyligis vieno gero profesoriaus pajeguimui 
aišku visur yra ir gerų/besistengiančių_neatsilikti dėstytojų/mokslininkų, bet masė studijuojančių bendrą lygį nuleidžia…
ps: pats baigiau KTU…
Teoriskai “einam” prie to, kad, pabaigus kolegija ir gavus profesini bakalaura, zmonesgales stoti i magistratura, bet tai tik teoriskai. Bet tai nepasako, kad aukstoji neuniversitetine yra blogesne nei aukstoji akademine. Bet, aisku, nelygu kokia neuniversitetine ar universitetine. Tiesiog universitetines yra geriau bent tuo atzvilgiu, kad nesudaro kliuciu testi mokslu, o pasiruosimas nuo taves tik priklauso. Kiek idesi pats i ta specialybe, tiek ir turesi. Ar universitetiniu, ar neuniversitetiniu programos yra paruostos pagal tu instituciju nuoziura, prikisama i jas bendros apimties dalyku, kuriu ne visada ir reikia. Tu mokaisi pagal programa, o realybeje reikia visai kito. Atrodo, kad kolegijos turetu ruosti siandienos specialistus siandienos rinkai suderine mokymo programas su darbdaviais, bet tokiu programu gali ant pirstu suskaiciuoti. Bandyk, stok, pereik, jei nepatiks ir galu gale turesi tai, ko noresi
Kuo skiriasi Aukstoji mokykla nuo Universiteto?
aukstasis universitetinis issilavinimas yra jau aukstesnis laiptelis, nei aukstasis neuniversitetinis(pvz,. - kolegijos)
Universitetinis išsilavinimas gali būti bakalaurinis ir magistrinis, aukštasis - tik bakalaurinis. Tikriausiai?..
visi universitetai yra aukstosios mokyklos, bet ne visos aukstosios mokyklos yra universitetai (nes yra dar ir kolegijos)… va kaip (che kaip grybai ir baravykai…)
Nevisai. Šiaip klystat, nes kolegija nėra aukštoji mokykla. Kolegija yra tarpinė tarp aukštesniosios ir aukštosios. Aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas dar nereiškia, jog mokotės aukštojoje mokykloje, tai reiškia, jog jums nebus suteiktas bakalauro laipsnis. Aukšoji niekuo nesiskiria nuo universiteto, nes anksčiau buvo Žemės ūkio akademija ir ji buvo aukštoji, taip pat kaip ir policijos akademija. Universitetais jie patapo tam, kad jos yra lygiateisės ir paruošimo lygis yra tos pat kaip ir kitų universitetų.
Jei klystu pataisykit.
2000 m. kovo 21 d. priėmus Aukštojo mokslo įstatymą, patvirtinta, kad aukštojo mokslo valstybinės ir nevalstybinės institucijos yra dviejų tipų: universitetai ir kolegijos.
Dabar Lietuvoje yra 19 valstybinių (10 universitetų, 5 akademijos ir 15 kolegijų) bei 14 nevalstybinių (4 universitetinio tipo ir 10 kolegijų) aukštojo mokslo institucijų.
Šaltinis: http://www.mokslas.lt/index.cgi?menu_item=science_study_system#5.2
Dėl bakalauro - nesiginčysiu, nežinau tixliai…
[quote] To Vycka_Sco
[/quote]
Beabejo tu klysti. Universitetas ir kolegija suteikia toki pat aukstaji issilavinima. Ju skirtumas yra tas, kad zodis universitetas reiskia aukstoji mokykla su ivairiu specialybiu fakultetais ir kiles nuo zodzio universalizmas - pastangos apimti visas mokslo sakas, buti universaliam. kolegija specializuojasi vienoje ar tik keliose specialybiu srityje. Bet cia yra ir dar daugiau, nes vyrauja subjetyvus dalykai kas liecia siu istaigu diplomu pripazinima. Nes kolegijos yra nauja musu salyje. O kas nauja tas neturi dar gero vardi ir ivaizdzio.