stresuoja manau todėl, kad pasilieka viena 
gal jaučiasi vieniša.Pamyluok ją dar daugiau 
manoji irgi išdavikė 
iš pradžių, tai aš buvau viskas, o dabar man ragai, tik aplink vyrą ratus suka, tik prie jo galvą kiša, kad jis ją pakasinėtų, uh ir supykusi esu 
kai tik nori į lauką, tuoj vyrui sakau: eik savo lepūnėlę vesk į lauką.Ir pėdina jis su ja 
bent nuo to esu išgelbėte 
O as narvo paskirti namuose suprantu kaip vieta, kurioje suo buna, kai lieka vienas. Kai esame namuose, net nekilo niekada tokia mintis, kad ji reiketu kazkur uzdaryti. Na nebent jis pats noretu jame saugiai ir ramiai guleti. Bet manoji turi savo megstama foteliuka, i kuri eina gultis, kai nori ramiai pailseti arba nakti.
Suo buna vienas kol mes darbe, visada per pietus valandelei griztu namo, dar ir i lauka iseinam. Bet siandien per pietus radau kosmara
Is sofos minkstos dalies, kur ranka pasideti reikia, liko tik lenktas metalinis vamzdis. 
Pabaige, ka buvo pradejusi pries kelias savaites.
Gal kazkur ir musu kalte galima izvelgi, kad per mazai uzsiimam su ja, bet manau visi zmones turi eiti i darba. Juk nera taip, kad sunis augina tik nedirbantys zmones. Todel vis tiek turi buti kazkokia iseitis.
Tai kad myluojam manau pakankamai 
Galvoju, kad is pradziu to mylavimo buvo per daug, todel jai liudna vienai. Kol maza buvo, tai vis ant keliu laikydavom turbut kaip koki leliuka mylejau.
monke o kiek jūsų šuniui laiko?
pusantru metu.
galvoju, kad kai bus 2m bus protingesnė ir apsiramins.Bent jau mano katuliui taip buvo
pabandyk tą lovą nupurkšti tuo purškalu, kur šunims nepatinka, gal paliks ją ramybėje
o velniava įprastas dalykas, čia vieną dieną palikau miegamajį atidarytą, nu galvojo turės daugiau erdvės gal bus mažiau velnių prikrėsta.Pareinu koridoriui tvarka, virtuvėj tvarka, nu galvoju šaunuoliai įeinu į miegamąjį 
išversta gėlė ir visa kiliminė danga žeminuota.Tyliu sukandusi dantis, net į šuns pusę nežiūriu, siurbliuoju, o šuo aplink iš džiausmo, o aš apsimetu, kad jos nėra tiesiog ją ignoruoju.Pabandyk ir tu nžn, kaip elgiesi kai randi nusiaubtus namus, aš tai elgdavausi visaip šaukdavau ir net į skūrą yra gavusi ir gražiuoju jai bandydavau paaiškinti.O ji vistiek velnius krėsdavau.Dabar gavau naują receptą kai pridirba velniavos, grįžusi apsimesk, kad nieko neįvyko ir ignoruok šunį, svarbiausia venk akių kontakto, jis supras kad kažkas čia ne taip, apsimesk kad jos nėra ir taip kokią valandikę, jei ištversi bandau aš taip elgtis nebebambu, neberėkiu ir man ramiau ir jai ir tikiu, kad vieną dieną tai baigsis.
jei įvertinčiau visus padarytus nuostolius pinigais tai tikrai už tą sumelę būčiau galėjusi dabar paatostyogauti šiltuose kraštuose bet šilti kraštai nešokinės iš laimės kaskart kai pamatys tave, neprisiglaus, nenulaižys ašaras nuo tavo veido ir nepabusi ryte nuo malonaus jo pasveikinimo 
mes irgi buvom vaikai mes irgi krėtėm zbitkus, ir į skūrą gaudavom, ale vistiek velnius išdirbinėdavom
stiprybės ir kantrybės ir tikiu, kad visas šis vargas bus atlygintas mus šimteriopai 
Monke, tavo šuo stresuoja todėl, kad nesupranta savo padėties šeimoje. Per daug jūs ją mylit ir dėl to kartais neteisingai elgiatės. Pora paprastų taisyklių, kaip nuramint. Pirma, kuo mažiau kreipti į šunį dėmesio, ypač, kai ji to reikalauja - sekioja iš paskos, žiūri į akis, prašosi paglostoma, nori žaisti ir t.t. Visais šitais atvejais šuniuką paprasčiausiai ignoruokit - nekreipkit dėmesio, nešnekinkint, nesakykit net draudžiamų komandų, nežiūrėkit į ją, ypač tiesiai į akis. Jei bus labai įkyri, paprasčiausiai nustumkit, bet neagresyviai. Pamatysit, kaip po kiek laiko ji apsiramins ir nuėjus į šoną kur nors atsiguls. Tik kai bus visiškai rami ir visai to nesitikės, ramiai (kad vėl per daug neįsiaudrintų) pasikvieskit, paglostykit, pašnekinkit, pagirkit, galit duot skanuką, pažaisti ir pan. Jei per daug įsiaudrins, vėl ignoruokite. Ir taip visada. Dėmesį kalytei skirkit tada, kai jūs norit, o ne tada, kai ji nori. Tiap pat ir su žaidimais - jūs, o ne šuo, turit išskirtinę teisę pradėti ir pabaigti žaidimus. Jei sumanėt ją pasikviesti, o ji pati tuo metu nusprendžia pas jus ateiti, nekvieskit ir ignoruokit. Pasikvieskit tik tada, kai ji vėl kur nors ramiai gulės. Kai šitai įvaldysite, pabandykit išeiti į kitą kambarį, nežiūrėdami į šunį ir nieko nesakydami. Šuniukas turi pasilikti ramiai. Grįžkit atgal vėl be žodžių ir nežiūrint į šuniuką. Šuo turi išlikti ramus, o ne bėgti sveikintis ir reikalauti dėmesio. Jei nepavyks iš pirmo karto, nieko baisaus - bandykite vėl, ir tikrai pasiseks. Kai šitą įvaldysite, šitos tasyklės (išeiti nieko nesakant, nežiūrint į šunį, parodant šuniui, kad jūs elgiatės nepriklausomai, ir lygiai taip pat parėjus - pilnai ignoruokite šunį penkias minutes, o jei jums sunku iškęsti, tai tiek, kiek išeina), laikykitės kiekvieną kartą išeidami iš namų ir palikdami šunį. Pasikviesti ir pasidžiaugti ja, sugrįžę iš kur nors, galėsite, kai jinai nusiramins. Ir dar - nešerkite šuns prieš tai, kai patys valgote - šuo turi būti šeriamas po to, kai pavalgo žmonės. Jei patys valgyt nenorite, preš šerdami savo kalytę, būtinai jos akivaizdoje patys ką nors suvalgykite (nors ir obuolį ar sausainį). Visi šitie dalykai padės jūsų šuniukui susigaudyti, kokia jos padėtis šeimos hierarchijoje, ir nusiraminti. Sėkmės.
Kokiu panasiu patarimu sulaukiau is skirtingu zmoniu Aciu
Manau, tai turetu padeti, kad tik nepritruktu kantrybes ja taip perauklineti 
Manau, tikrai mes per daug su ja kaip su vaiku elgiames, nes ju neturim, per daug palepinam. Reikes isbandyti ignoravimo buda.
O kai pridirba bardaku, tai ji supranta, kad negerai padare, nes parejus namo neatbega pasitikti, o stengiasi kur is akiu dingti ir susiguzusi gailiu zvilgsniu auka vaidina, tipo netycia, nepykit Tada net nepuola dziaugtis, supranta, kad nepatenkinti esam. Kartais pabaram, kartais i skura gauna, kartais is vis nieko nesakau. Dabar bandysiu ignoruoti.
Va kur raktas.
Ji nesupranta, kad blogai padarė. Ji supranta tik tiek, kad grįžo šeimininkai = duos velnių. Todėl ir nervinasi, likusi viena, todėl ir niokoja daiktus, nes stengiasi nuraminti nervus.
Daug svarsciau, daug skaiciau visokiu nuomoniu ir nusprendziau, kad reikia narvo Gaila pagalvojus, kad reikes ja kazkur uzdaryti, bet dabar ji buna prirista, nes palikti namuose palaida, kai durys yra tik i vonios kambari, butu per ziauru. O pririsus irgi jos laisve apribota, na bet gali pro langa ziureti ir ji seilioti
Dabar tik nezinau ar 5 Nr. narvo dydzio uzteks. Norisi, kad ji jame daugiau vietos turetu, bet ir namai ne guminiai
jei turi galimybę pirk kuo didesnį
Ir as taip galvoju, nes didesnis komfortas butu Svarstau ar uztektu nr.5 kurio ilgis apie 107cm, ar reikia nr.6 - apie 120cm ilgio ir atitinkamai aukstesnis (pg. suni labai aukstas butu).
O kokio dydzio jusu narvai? Gal zinote, kas parduoda, siulykit