Kodėl mes pasitikime jei neesam isitikine ,kad tas žmogus taves neisduos?..
Galbut kartais tiesiog reik issipasakot?o galbut geriau niekada niekuo nepasitiketi?..Kodėl žmonės išduoda?tikriausiai neturėdami apie ką kalbėti paima lengva ranka ir mus paveda,ispasakoja tai, nesuprasdami kad mum tai buvo svarbu…Kodėl žmonės laužo pažadus?matyt jie juos pažadėdami net nesiruosia jų pildyti…
koks skirtumas.
KIekvienas sidyje esame optimistai!!
nemanau,kartais tiesiog turime vilti bet optimistai nevisi 
O viltis yra tas kuo mes tikim, o jei tikim bent 0.0001% Tai jau vis sit tas… Stai tau ir optimizmas…
viltis tai ko mes viliamės,trokstam kad taip atsitiks…o optimistai labiau mano kad viskas bus ok,nesitiki o labiau jau tiki,kad tai bus…gal ir turim siektiek optimizmo bet tikrai negalima sakyti kad esam,optimistai"…nzn ar suprasi ka norejau pasakyt
labai ddelis skirtumas. jei tau jo nera, tai vadinasi tau viskas yra px. nes svarbiausia yra pasitikejimas kitu zmogumi - tai bendravimo pagrindas taciau kuo toliau, tuo sunkaiu rasti zmogu, kuriuo butu galima pasitiketi…nors gal tokiu isvis nera… pritariu autores nuomonei, kad tiesiog is neturejimo ka veikti imi ir ispasakoji kitu bedas ar dziaugsmus…
na aš asmeniškai išsipasakoju tik tiems kuriais tikrai pasitikiu…arba beveik visai nepažystamiems,pvz bitej+ kuriems kažkodėl jaučiu artuma ar pan.ir nebijau net jei išduotų kam nors…
apie tai, kaip sekasi (nesiseka) atsiverti menkai pažįstamam žmogui, galite paskaitinėti čia: [bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/3053 16.245-=(1044616218](http://www.bite.lt/plius/bendravimas/klubai/2forum.showForumPosts/305316.245-=(1044616218) 
WanderingSpirit, manau kad tie kurie išduoda kitus, pirmiausia tuo poelgiu išduoda save, savo moralę, savo sąžinę, o sąžinė nieko nepamiršta, ir visada sako žmogui tiesa apie viską, ir nuo jos kalbų ausų neužsikimšim 
O tie kas laužo pažadus, irgi, kažką savo viduje kartu sulaužo. Neimanoma kažkam pakenkt, tuo pačiu sau nepakenkiant, ir kas įdomiausia, kitam kenkiant, sau daug daugiau žmogus pakenkia, nes juk per jį “pereina” pirmiausia tas blogis, palieka pėdsaką, nuosėdas jame, ir tik tada kitam tas blogis pereina. Kenkiantis kitam žmogus, tampa kaip vamzdis, kuriuo teka purvinas vanduo kažkam į puodą. Bet tas kas gera nuoširdžiai daro kitam, irgi, pats daugiausiai gauna to gero, nes tada tas gėris pirmiausia pereina per jį, ir poto nueina kitam. Bet žmonėms visgi atrodo, kad gaut gėrį yra naudingiau nei duoti. 
gerai tu cia
todėl kad kartais norisi aklai tikėti