…kodel man taip blogai?..
…jis man visai ir nepatiko,kai susipazinom…pakalbejom kelissyk telefonu…vis norejau pasakyt kad nebeskambintu ir nepasakiau…is nuobodumo priemiau kvietima kazkur eiti…pradejom bendraut…linksmai,neipareigojanciai…susitinkam,gerai,nesusitinkam ir nereikia…bendravimas be iliuziju ir perspektyvu i ateiti…
…prisirisau?..
isimylejau?..
kas mane traukia prie zmogaus,su kuriuo atrodo nera nieko bendro?..ir kodel man taip blogai kai ishsiskyrem?..jis nebuvo ir nera mano svajoniu vyras…bet kodel,kodel man taip blogai? 
tai juk visada sunku praradus drauga, kitko ir negali tiketis! jei mielai su juo bendravot, tai ir dristu sakyti, kad draugai esat. O prarandant skauda labai ir visiems, taip tiesiog turi buti. Per tam tikra laika prisirisi prie zmogaus… Ech… man ganpanasi istorija buvo, tik mes likom sykiu…
yra toks posakis "kas lengvai susitinka, sunkiai skiriasi…"
na ne visada draugyste vystosi pagal ta pati scenariju… kartais zmogus kuriam is pradziu jauti na… antipatija, pradedi veliau jaust lyg ir prisirisima, pajunti kad gera su juo…
Aha,nesidžiauk radusi neverk pametusi,obe to suskaičiuok to žmogaus minusus,ne taip jau ir gaila turėtu buti,juk tu manau gersnio verta ,nu tai išauš geresnis geresnis ritojus,tikėk ir sulauksi dar princo.
Tau skauda sirdis, nes praradai dali tos sirdies. 
Yra sunku, kai kas Taves nenori. Ir yra skaudu, kai lieki vienisa, nors taip tikriausia Tau atrodo. Aiskiai skauda, bet rimtai, su laiku, sirdis isgis.
Gerai, kad cia rasai. 
Nesi cia vienisa. 
Klajokle: tavo papasakojime daug bet… kodel ishsiskyret? tu nutraukei santykius ar jis? Jei jis, tai viskas aisku, kiekvienam skaudetu
Tau blogai, nes nėra taip kaip buvo, nėra taip kaip buvai įpratusi. Nenusimink, praeis, bent jau reikia tikėk, kad tai praeina.
Matai, is to, ka parasei, ne viskas aisku.
Su tinku su Neodime pastaba, nes tokiu atveju tiesiog gali jausti uzgautas ambicijas. Nors is tikruju nemanau, kad cia sitas atvejis.
Buti su kuo nors - jau ir siaip neblogai, nors su tais tikrais jausmais tuo metu gali buti siek tiek striuka. Taciau jei pastaruoju laiku neturejai zmogaus, tai toks nors ir neipareigojantis bendravimas buvo uzpildes susidariusia tustuma. Velgi, kaip sakiau, kokybes prasme nebuvo labai gerai, bet dabar kai neliko ir to - jautiesi dar blogiau. Tiesiog dabar astriau jauti ir supranti, ko taip truksta.
Nemanau, kad turetum sakyt, kad tau nesiseka. Manau, kad is tikruju butu daug blogiau, jei apsiprastu su tokiu antrarusiu pakaitalu ir patiketum, kad taip yra pakankamai gerai. Teisingai - dabar skauda, bet per ta skausma isvysi tai, ko ieskai?
Todel, kad pripratai prie jo. Gal net pati to nenujausdama. Ir dabar jautiesi blogai, kai jo nera salia. As jau seniai nepasitikiu savo galvojimu - jis man visai netinka, va susitiksiu kelis kartus, ir viskas. Bet kokiu atveju, issikyrus pasijunti ne kaip…Bet palauk…Praeis kazkiek laiko ir TIKRAI TIKRAI bus geriau! aisku, dabar tai menka paguoda, bet pati pamatysi 
Visada buna skaudu praradus , taciau geriau pagalvok, kad viena 
prarandame tam, kad sutiktumeme kita ir butinai dar geresni
likimo nuodai kartus.
Tu savanaude ir viskas, ir prasom nepykti … buvo man tokia situacija, lygiai tokia pati… isimylejo i mane kaimynas (na, gyveno jis priesais, kitame name)… pati atsakiau i jo laiska… man jis nepatiko… tiesiog galvojau, kad surasiu gera drauga… zinojau visada, kad jis tikejosi daugiau… norejo, kad buciau jo mergina…o jis man buvo tik draugas… kaimynas - ne daugiau… pati kalta, kad atsakiau i jo laiska… pati kalta, kad sutikau eiti pasivaikscioti aplink nama… man tai buvop kazkas naujo, paivairinimas… naujas draugas ir tiek… kai atsirado pas mane vaikinas… su "draugu" issiskyreme… buvo liudna truputi… o gal, tiksliau, gaila jo… jauciausi kalta… bet jis visada zinojo, kad is manes daugiau nieko gali nesitiketi… sunku buvo truputi praradus ji kaip drauga, be galo mylinti, besirupinanti, pasiryzusi padaryti del manes, turbut, viska… bet kartu ir palengvejo, kad pagaliau baigesi tas vilkimasis ir jo kankinimas… nepergyvenk, tau irgi praeis … taip abiems geriau …
Man tai ta klajokle - isvis pati nezino ko nori. kai issiaiskins - tegu kreipiasi dar karta.
ta savoka "neisipareigojanciai" ar pan. daznai pakisa koja ir kartais sudarko ramybe…
Na is savo patirties noreciau pasakyt, jog ir man nutiko lygiai tokia pati istorija 
…
Ir as dabar panasiai jauciuosi, tik dar saves pastoviai klausineju ar as ji myliu ar ne…? ir tai mane baigia isvesti is proto…
Sunku skirtis su zmogumi su kuriuo Jus buvot viomprasmem artimiausi ir su kuriuo tu leisdavai laika ir matydavaisi kiekviena diena…
Bet kartais pagalvoji, jei su tuo zmogum taves daugiau niekas nesieja, jokie bendri pomegiai, interesai, draugai ir tie skirtingi ir net gi mastymas bei poziuris i gyvenima, manau tokie santykiai neturi ateities…
Geriau issikirti anksciau nei "tampytis" pora metu, nes po to tie saitai bus dar tvirtesi ir dar sunkiau bus tai padaryt… bet,tuo gyvenimas nesibaigia, as manau merginai yra zymiai sunkiau nei vaikinams. JIe greitai susizavi, bet ir staiga "aprimsta", o merginos, jos ilgiau kankinasi, bet nieko cia nepakeisi, yra kaip yra, tenka tik su tuo susitaikyti.
nde… atsiprasau aisku, bet sleikstu kartais darosi nuo to visuotinio inkstimo, seilejimosi, uzuojautu ir pan… turekit isdidumo nors lasa… kas per exhibicionizmas… pilti viska viesumon ir ‘naryvatsia na komplimenty’…
Man keistokai skamba "mano svajoniu vyras", reikia maziau svajot - reikia gyvent. Zmogu gerai pazisti, tik normaliai su juo pabendraves, tik tada gali spresti ko jis vertas.
…aciu visiems…ir uzjautusiems ir pylos davusiems…pati zinau kad reikia susiimti…bet negaliu ir minusus skaiciuoju ir save itikineju kad viska zinojau isanksto… :I…kiek laiko reikia kad pamirsti?..praejo puse metu…bet s-k-a-u-d-a… …k-a-d-a nebeskaudes?..atrodo atsakysiu sau i klausima kada ir viskas baigsis…salia yra kitas…ir anksciau buvo…(dabar turbut busiu uzpulta :I …) jam manes atrodo reikia… bet man jo nereikia…gink Dieve zmogus neblogas…bet nereikalingas… …kodel tebenoriu to su kuriuo nera nieko bendra?..kodel man patinka vyrai su kuriais niekada negalesiu gyvent kartu…ir visai netraukia tie su kuriais gyventi butu gera…
to Miela …tu mane supratai…jauciu lygiai ta pati …iseities nematau…
Galetu to rudens ir nebuti…Visi tik ir depresuoja…