Kodel dangus melynas?
Na kodel jis melynas kaip ten yar kaskas man bande aiskinti su molekuliu fliuktacijom tai yra hu statistiniu pasiskirstymu bet nieko nesuopratau, na kodel atmosfera isklaido melyna sviesa kaskaip ji praleidzia …na gal kas zinot, kodel ne geltonas juk saule geltona 
ple… per fizika viska pasakojo, o kadangi man tai deeply px, tai ir tau galiu palinketi tik atidesniam buti, kai kasnors idomu.
kad bangas isklaido tai cia ir taip aisq ir dar trumpas melynas bet ple kodel melynas, cia jau molekuline fizika
Cia lygiai taip pat galima paklausti: Kodel zole yra zalia, o ne raudona? Kodel sniegas baltas, o ne juodas? ir t.t. Jei netinka atsakymas apie sugeriamas spalvas, tada i siuos klausimus atsakymu nera. Vat taip
dar pridėk kad čia grynų gryniausia spektroskopija - ir būsi teisus 
Žolė žalia dėl to kad augale yra chlorofilo. Clorofilas yra tam tikra medžiaga, kuri absorbuoja bet kokius šviesos kvantus išskyrus dažnius atitinkančius žalią šviesą. Sniegas baltas, dėl to, jog neadsobuoja jokios šviesos.
Na o dangus mėlynas mano manymu dėl vandenynų ir atmosferos.
Jei pažiūrėjus spektrogramą mėlyna spalva lūžta mažiausiai. Papuolę saulės šiesos "spinduliai" į atmosferą lūžtą, dėl to horizonte saulė raudona, o dangus mėlynas. Ir ne to dėl drėgmės (bent jau aš manau). Juk vanduo mėlynas… 
Gal ir klystu.
Tai jei vanduo melynas ir dangus melynas tai virs zemyno turi buti dangus rusvas arba gelsvas 
Nu tai aisku, kad klysti Vanduo ne visada buna melynas. Kartais jis buna zalias 
O durpingas vanduo buna gelsvas 
Na nevisai. Vidutinis pasaulio oro drėgnumas apie 50%. Ta prasme 50% ore yra vandens. O vanduo kokį atspalvį turi a?
jidomu nuo ko jis atsispsindi gi nuo atmosferos isvazduok jei medistai jau seseli ne mylnas o juodas cia tu klysti cia nevanduo cia jauciu azoto itaka
galbūt todėl, kad dujos, iš kurių sudaryta atmosfera spinduliuoja tam tikro ilgio bangas, o žmogus tas bangas mato kaip mėlyną šviesą.
kad dujos danguje spinduoliuotu energija butu ql nakties nebutu visai 
Saules sviesa - beveik balta, t.y., sudaryta is visu mums matomu daznio bangu. Oras sudarytas is atomu, kurie sugeria elektromagnetines bangas priklausomai nuo ju daznio; geriausiai sugeriamu bangu daznis siejamas su ju energija (h.f), kuri turi buti daugmaz lygi atomo virsutinio elektrono virpesiui; sioji tiksliai nustatoma kvantines mechanikos bandymu keliu. Apytiksliai, sugeriamos sviesos kiekis yra proporcionalus:
1 / ((f - f0)² + k)², kur f - sviesos bangu daznis, f0 - atomo elektrono daznis, o k - siaip konstanta.
Taip iseina, kad oro atomu virsutiniu elektronu daznis apytiksliai atitinka melynos sviesos bangu dazni, ir sios spalvos atomai daugiausia ir sugeria. Tik kadangi kazka su ta energija reikia daryti, tai ja atgal isspinduliuoja i visas puses, tarp kitko - ir i mus (na, is tikruju, ne visai i visas puses, bet tai nesvarbu). Taigi, melyna spalva sugeriama ir isspinduliuojama, o visos kitos eina kiaurai i per atmosfera, ir i visatos gelmes.
Sakiau, isspindi ne i visas puses, nes virsutinis elektronas, idant galetu sugerti bangas, virpa statmenai sviesos krypciai, t.y., vektoriui Saule - mes; taip virpedamas, jis tegali spinduliuoti bangas tik i sonus nuo sio vektoriaus, tarp kitko - i mus. Taipogi, del sio fenomeno iseina, kad dangaus skleidziama sviesa poliarizuota, ir akiniu gamintojai gali mums pasiulyti poliarizuotus akinius. O kadangi Saules sviesa nera poliarizuota, niekada negalima i Saule tiesiogiai ziureti net su patamsintais stiklais.
Respect siam zmogui fizikui aciu kad pagaliau paaiskinai dabar galesiu ir kitiesm paaiskinti YES!!!