Knygų mugė 2024-02-22 - 25

Mugė vėl numatoma šimtai renginių – nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų apie svarbiausias visuomenės temas bei koncertų.

Programa:

Programa | Vilniaus knygų mugė

Organizatoriai labai siūlo (prašo) atvykti į Mugę visuomeniniu transportu, nes ypač šeštadienį bus rimtas antplūdis žmonių. Pernai Mugę aplankė 70 tūkst. lankytojų. PATOBULINIMAS Šiemet pitmas specialus autobusas nuo Katedros aikštės į Mugę išvyks ne nuo 10 val, bet nuo 9 val.

TVARKARAŠTIS: https://www.litexpo.lt/wp-content/uploads/2024/02/Tvarkarastis.png

Skaitytojus į susitikimus kvies Undinė Radzevičiūtė, Rolandas Rastauskas, Antanas Šileika, Alvydas Šlepikas, Sigitas Parulskis, Tomas Venclova, Bernardas Gailius, Tomas Dirgėla, Diana Kleponė, Herkus Kunčius, Antanas A. Jonynas, Norbertas Černiauskas, Gabija Grušaitė, Mantas Adomėnas, Gina Viliūnė, Marius Čepulis, Rimantas Kmita, Andrius Tapinas, Violeta Tapinienė.

„Pirmąją savo knygą suaugusiesiems pristatys Lina Žutautė, iki šiol labiau pažįstama vaikams ir jų tėveliams kaip Kakės Makės personažo autorė“.

Mugėje taip pat dalyvaus Dalia Staponkutė, Vaiva Rykštaitė, Andrius Kleivas, Jolita Herlyn. Su skaitytojais susitikti atvyks daugiau kaip 20 autorių iš užsienio: Inga Abele, Deboraha Feldman, Graeme’as Macrae Burnetas, Eshkolas Nevo, Kristina Ohlsson, Anna Kaminska, Ilmaras Taska, Laura Vinogradova, Eva Mattsson, Kateryna Michalicyna, Paolo Giordano, Nigelis Warburtonas, Karen Swan ir kiti.

Ekspertai paskelbs Kūrybiškiausios knygos dvyliktuko laureatą, bus įteiktos Jurgos Ivanauskaitės, Vilniaus klubo premijos. Taip pat skaitytojai sužinos Metų knygos rinkimų penketukus.

Bilietai: kakava.lt

„Lauke lauks siurprizas, prie kurio kviesime įsiamžinti“, – teigė LITEXPO direktorius Jonas Sakalauskas.

Geriausias, garsiausias ir populiariausias provincijos gidas iš Joniškėlio Knygų mugėje parsidavė Pasvaliui…

Vakar KNYGŲ MUGĖJE:


















Kazys Preikštas

INTUITYVŪS, SUBJEKTYVŪS, NIEKUO NEPAGRĮSTI PIRMIEJI ŽIOPLINĖTOJO ĮSPŪDŽIAI IŠ KNYGŲ MUGĖS

Yra įvykęs proveržis.

Man sunku tą pojūtį pagrįsti ir įrodyti (net ginče su pačiu savimi). Dar daugiau, man net sunku raiškiai suformuluoti to proveržio esmę. Metaforiškai kalbant: mes nusimetėme nudėvėtą lopytą drabužį ir apsivilkome tokį, koks mums tinka ir patinka. Bandant mažiau metaforiškai: iš besivejančių atsilikėlių mes tampame savarankiškai augančiais - augančiais ten ir taip, kur mums dabar svarbu.

Žinoma, toks lūžis nenutinka per keturias dienas, knygų mugė tik pabėrė krūvą pavienių dalykų, kurių kiekvienas pats savaime gal ir ne toks reikšmingas arba nulemtas kažkokios asmenybės ar atsitiktinumo - bet tų dalykų gausa provokuoja už tų medžių pamatyti pagaliau mišką.

Kelis iš tų dalykų paminėsiu:

Pirmas. Mes pagaliau suvirškinome XX-ą amžių. Čia galima daug aiškinti, bet jei trumpai: nebe tas amžius mums diktuoja, kaip mes jį tyrinėjame (šis etapas irgi buvo neišvengiamas, būtinas ir reikalingas) - dabar mes renkamės, kaip jį tyrinėti.

Čia ir N.Šepetys, ir architektūros istorikų kuopos su įstabiąja Marija Drėmaite (ech, kad visi išmanantys turėtų tiek iškalbos, o visi plepantys - tiek išmanymo), ir dar ir dar.

Antras. Miestinės kultūros formavimasis. Čia dar sunkiau paaiškinti: kaip nėra lengva vienareikšmiškai apibrėžti, kas tas yra, taip nelengva ir pagrįsti tą radusis: čia ir trečia knygų mugės lankytojų karta, ir intelektualios popkultūros radimasis (čia šnipų trilerio dupletas šauna) - ir fantastiškas Cicerono vertimų pristatymas, kur ir žmonių susirinkę, ir trys pristatinėtojai užsidegę pasakoja, kaip lietuviškame vertime bando išvengti angliško vertimo netobulumų.

Trečias, paskutinis, bet svarbus. Dvi Lietuvos dabar - nebe geografinė sąvoka (o turbūt socialinė). Ilgus metus ekskursijas, delegacijas, “autobusines” kompanijas atskirdavai pagal elgesį, ar Kaziuko mugė, ar Knygų mugė klegėdavo vienodai. Dabar skirtumo nėra, miesto svečius dažniausiai gali atskirti tik nemandagiai nuklausydamas tarmę.

Galit nepritart, galit nesutikt - nesiginčysiu. Bet aš tą kokybinį proveržį matau.


Nusižiūrite mugėje knygą.

Atidedate pirkimą “prieš išeinant, visko nesitampysiu iškart”.

Apsukę ratus, grįžtate nusižiūrėtos knygos.

Išparduota.

Sutaupote pinigų.


2022-ųjų vasario 24-ą pirmąjį tos dienos knygų pristatymą Justinas Žilinskas pradėjo paklaikusiomis akimis sušukdamas: “Slava Ukraini!”

Praėjo du metai. Išgąsčio šiandien mažiau, sielvarto ir niūraus supratimo, kad savaime tai kažkaip neišsispręs - daugiau. Daugiau, tikiuosi, ir nirtaus atkaklumo, “Razom do peremohi”.

Tepadeda ukrainiečiams Dievas, mes prisidedame.


„Esu gyvai girdėjęs, kaip Viačeslavas Ganelinas iš netyčia sugirgždėjusių grindų išvyniojo nuostabią fortepijoninę dešimties minučių improvizaciją.
Tai kalbėtis su Mantu Adomėnu yra panašiai: tu sugirgždi savo kažką, o jis džiazuoja. Nepamiršdamas atsakyti į klausimą. “

Aptarimas: