na nezinau ar tai galima pavadinti aklu pasimatymu… pamaciau karta autobuse grazia … ji man patiko… na paskui netycia suzinojau, kad turim bendru pazystamu… gavau jos nr, paskambinau ir susitikom… siaip jos nepazinojau iki susitikimo, bet buvau mates tai nezinau ar ta pasimatyma galima laikyt aklu…
buvau pora kartu… nu man tai nieko… zhinoma einant nieko perdaug ir nesitikiu… nesitikiu nei kad bus mano pana ar gyvenimo drauge… tiesiog idomu pabendrati su nepazhystamais zhmonemis ir stebeti shio margo pasaulio zhmoguchius…
Yra teke wieninteli karta… nu ten per sms’us susirashinejome ir susitareme susitikti…atejnu zhiuriu,mano draugo brolio gereuses draugas na likom suzhaveti tada wiens kitu ir sekmingaj draugawom
jei vaikscioji i aklus pasmatymus su mintim tik kad surast sau princo ant balto zirgo sugalvojus galveleje savo idealo stereotipa, abejoju kad toki surasi… tuomet tikrai tau neverta gaist savo laika tokiem dalykam…
Nar ir juokina mani zhmones: aklame pasimatyme princo ieshko Vaikysteje skaitytos pasakos yra gerai , bet kai pasakos maishomos su real life, tada jau jau problemos…
Labai reta ipasitaiko fainu zmoniu akluose pasimatymuose…taip kad pirmiausiai kokius nors 4 ar 6 men padraugauk sms arba mircu o tada jau kazkiek pazinosi ta zmogu ir galesi susitikti.Yra galimybe tada sutikti tas kur tau patiktu…(turbut nusisnekejau)
Che - nu as tai viena karta irgi buvau tokiame aklame pasimatyme, ale ccia buvo jau seniai priess kokia 8 metus tai gerai, kad dar draugeli su savimi pasiemiau - tai kai pamacciau as ta "grazzuole" tai praradau kalbos dovana, gerai kad dar draugelis buvo tai tas ir visa laika pokalbi vede - karocce man shokas buvo. Po to karto daugiau taip nedarau