tai va,uztat laiku reikia galvoti galbut ta akimirka vienaip ar kitaip atrodo,kad gal jau viskas, kad jau laikas… bet nereikia to teip skubinti juk jei likimas suvede, tai jau nebesispardyk bo paskui teip ir buna, kad gailiesi
Laba.
Nereiktu i tai ziureti ironiskai. Tai budinga ne tik vaikinams, gal tiesiog merginos dazniausiai jautriau viska priima ir po ishsiskyrimo net i ta puse nebeziuri . O shiaip nieko tame keisto nera: kai bendrauji su patraukliu zhmogumi, prie jo pripranti(juk ir to, ka vadiname meile, nemaza dalis yra prisirisimas/pripratimas). Ishsiskyrus - po kurio laiko pasiilgsi ir nori pamatyti vel. Jeigu zmones samoningi, susitiks, isgers kartu arbatos, pabendraus ir taikiai isheis savais keliais, o ir ilgesys nebepjaus taip stipriai. Jei zhmones nezhino del ko ishsiskyre ar vel nezhino ko nori/nenori, kazhkuris vel rodo iniciatyva. O chia ir yra ta vieta, kai prasideda istorijos “draugavom, ishsiskyrem, susitaikem, vel ishsiskyrem, vel sugrizhom pas viens kita”. Gerbk ta zhmogu, bet jei nieko ish jo nenori ir nesitiki - neprisileisk, nesuteik netikru vilchiu.
Geriau neviltis, nei vilties sunaikinimas.
Dzhiaukites pavasariu