Įdomiai tu čia susukai… manau, kad daug kas priklauso nuo paties žmogaus požiūrio į tikėjimą. asmeniškai aš tikiu į Dievą vien dėl to, kad jis moko žmones gėrio ir netikiu Velniu, nes jis moko melo ir blogio. man atrodo, kad tvirčiausias žmogaus tikėjimas ir yra tada, kai jis ne aklai laikosi kažkokių bažnytinių dogmų, o tiesiog supranta religijos prasmę ir esmę: teikti žmonėms dvasinio gyvenimo pamokas, tobulinti jų sielą ir taurinti dvasią. tokiu atveju net nėra svarbu, ar Dievas egzistuoja iš tikrųjų, ar neegzistuoja. tokias mintis galima gvildenti su tais, kurie nesuvokia krikščionybės išskirtinumo - kad tai jau šiaip ar taip 2 tukst. metu senumo tradicija (jeigu ne ilgiau), žmonių švietimas, knygų leidyba, mokslo pasiekimų aukštinimas ir t.t. reziumuodamas noriu pasakyti, kad į religiją reikia žiūrėti kur kas plačiau. su pagarba, b><
va dabar jau normalesni atsakymai i klausima 
dekui 
na jei man tektu suzinoti kad Dievo nera ir gauciau proga grizti atgal pranesti zinia, tai uztikrinciau kad Dievas tikrai yra 
saunuolis 
Zhinot religija ir tikejimas yra 2 skirtingi dalykai. Istatymo raide, be gyvo tikejimo yra yra diktatura ir krachas. Is savo pozicijos negaliu atsakyti i shy klausima, nes 100% zhinau(ne isitikines, o zhinau), kad Dievas yra. Na isivaizduok uzhduotu tau klausima, na kas butu, jei tu suzhinotum kazkada kad zheme plokschia, na taip niekada neivyktu, supranti. O zhinoti kad Jis yra ir tiketi Dievu nera tas pats. Velnias irgi zhino, kad Dievas yra. Man patiko kzkas rashe as tikiu i Dieva, bet netikiu i velnia - shaunuolis. Nes mes tikejima isivaizduojam, kaip pasyvu veiksmazhody, o istikruju Raste tai yra aktyvus veiksmas - tikejimas parodomas, ne zhinojimu, o darbais. Na ash nuosirdzhiai sakau, kaip tikintis, shio klausimo nekiltu mintis svarstyt 
man iskylo sis klausimas nes pazistu zmogu, kuris daro viska del pomirtinio gyvenimo. ne del to, kas yra dabar, o del to kas bus kai numirs. na gal ne visai viska, bet daugeli dalyku. tai va man idomu kaip cia gaunas ir del ko mes stengiames. o netiketi i velnia yra kvaila, nes kaip paaiskinsi tada visa blogi, kuris ivyksta? tai ir yra setono darbai.
Ti as ir sakau, kad tiket ir zhinot yra visai skirtingi dalykai.Ash tikiu Dieva, bet ne velniu, nors zhinau, kad jis yra. O del to pazhystamo, ti nezhinau, na ishsamiau galetum, pasakyt, kazkaip idomiai skamba “del pomirtinio gyvenimo”. Manau tai yra svarbu, bet svarbiau daryti viska, kad ir kiti suzhinotu, kaip laimeti ta pomirtini gyvenima
na jis ir daro viska kad laimetu ta pomirtini gyvenima 
Na, ir susukai, lyrika, su savo filosofijom. Siaip atsakymas labai paprastas ir nereikia jokiu pomirtiniu gyvenimu. Psichologu nuomone tikejimas dievu, religija zmogui duoda daugiau naudos, nei zalos. Ir taip teigia psichologai, kurie patys netiki. Religijos pliusai butu pastovus prasmingumo jausmas, aiskenis gyvenimo tikslas, saves suvokimas, euforines nuotaikos, isiliejimas i tam tikra religine-socialine bendruomene, tampa lengviau isgyvent sunkesnius gyvenimo momentus, atlaikyti artimuju netektis. O minusai galetu buti savo gyvenimo kontroles sumazejimas, perdiem kisamas gedos, kaltes jausmas (cia krikscionybeje turbut), su dabartinem realijom prasilenkencios vertybes. Beto ka tu nori pranesti tiems tikintiesiems? Tikintieji gi nera kaip nors apgauti ar kazko nezinantys, nesuprantantys. Tikejimo esme ir yra ta, kad zmones TIKI ir nepaisant to, kad patys akyse jokios dievybes nera regeje, kad visi stebuklai buvo kazkada, kazkur kitur, o kuo arciau siu dienu, kuo arciau pacio zmogaus gyvenimo, tuo stebuklai mazeja, nyksta virsdami pilka kasdienybe. Ir gyvendami toje pilkoje kasdienybeje, be jokiu apciuopiamu dieviskumo irodymu, zmones sugeba tiketi. Va cia ir yra tas religijos stebuklas ir zavesys. Tikiuosi atsakiau i tavo klausima. P.S. pats esu netikintis.
Pirma tavo dalis arti teisybes ,o cia totali nesamone .
Siaip Dievas nepasikeite ne per milimetra. Visi stebuklai kurie buvo seniau apie kuriuos skaitei ar kur filma matei vyksta ir dabar ,ir nei kiek nemenkesni. Tad negalvok kad vieni zmones kvaili ir tiki kazkuo nezinia kuo,o kiti protingi ir netiki Cia tik laiko klausimas kol zmogus suvokia kaip kas yra istikruju …tik pas vienus labai anksti tas ateina pas kitus uztrunka gan ilgai.
Jei, tu tikintis, tada taip, tu teisus. Kiekvienas pasaulio lopinelis byloja apie Dievo prisilietima: saule, dangus, ryto zole, zmogus, paauksciai, ranku siluma ir pan. Pasaulis pats savaime yra vienas didelis stebuklas, net nebandau gincytis. Bet cia ziuriu is oficialiosios krikscionybes pozicijos, nes su kitom religijom maziau susipazines. Seniau buvo velnio apsedimas (biblijiniai laikai, viduramziai), dabar tai vadinama epilepsija. Seniau pranasai, Dievo, Sv. Mergeles apsireiskimai ir pan., o siomis dienomis krikscionybes vyresnybe tokiu dalyku oi kiek purtosi, aiskiai matomas nenoras uzskaityt jokiu nauju stebuklu, apsireiskimu ir pan. Visi reiksmingiausi ivykiai vyko pries 2000 metu, o kuo arciau siandienos, tuo didesnis stilis. Na cia tik toks mano pavirsutiniskas pastebejimas ir labai tame nesigilinau. Galit imt sakyt, kad visa baznycia sustabarejusi, konservatyvi, neperteikia tikrojo tikejimo, tikrojo Dievo zodzio, bet cia jau pereisit i savo asmenini tikejima ir pasaulio suvokima, o su tuom gincytis nenoriu.
As turejau omenyje priesingai, kad jie protingi ir tuo paciu tiki. Tas ir yra idomiausia. Beje, tikinciojo nereiketu “atvertinet”, kazka jam argumentuotai irodinet. Tikintysis turi savo racionalu prota, pats mato, vertina pasauli, todel jei pas tikimtyji atsiras bent kokiu abejoniu, tikejimo spragu, tikejimas savaime ims griuti be isoriniu itikinejimu (man paciam taip buvo). O jei tikejimas stiprus, turetu sugebet atsilaikyti. Tikejimo esme tokia.
Galima kazkiek padiskutuoti kol laiko turime …
manau tas tikejimas “dievu” buvo reikalingas giliuose viduramziuose, kaip ir ta “dievo valia”, o dabar modernus amziai, zmones pagaliau pradeda suprasti kad to isivaizduojamo dievo nera, nebuvo, ir nebus, nes jis niekam nereikalingas… 
Tavo “pranesimas” nieko nepakeistu… Visiskai nieko… Nera nei tikslo, nei prasmes pranesineti tai…
nepranesciau. per daug zmoniu nusiviltu. as, beje, irgi.
ne nu tu tikras saunuolis 
Pasimetęs: Bažnyčios pozicija tokia, kad reikia atskirti tikrus dalykus nuo menamų, nuo psichologinių būklių, laikinų “įsiteigimų”. ir dabar kai kuriuos dalykus pripažįsta (pvz. Lurde ytra netgi speciali gydytojų - stebuklų ekspertų komisija). Gal anksčiau pripažindavo daugiau, nes buvo manoma, kad stebuklais reikalingi kaip įrodymai. Dabar manoma, kad pilnai užtenka Apreiškimo, Biblijos. Tikėti stebuklais, kitaip nei tikėti Biblija, nėra “privaloma”. Sakoma, kad galbūt naudinga, (pvz. Medžjugorjė), bet nebūtina. Dogmatikos požiūriu… Apie apsėdimus -ir dabar pripažįstama, kad jie yra. Yra netgi specialūs egzorcistai, kurie tuo užsiima… Apie protingus tikinčiuosius… Kažkur skaičiau straipsnį apie tikinčius mokslininkus. JAV tiki (gal keista) ~ 50 % mokslininkų - gamtos mokslų ir tiksliųjų mokslų atstovų.
visos religijos tai yra evoliucijos dalis. isivaizduok kas butu state piramides jei faraonai nebutu dievu vaikai? kas butu pastate pasaulio stebuklus jei netiketu dievais? kas butu jei nebutu buve kryziaus zygiu? nebutu gi kulturu pltimo ir maisymosi… tai tiesiog evoliucijos eigos dalis. ir tai reikalinga nesvarbu tai atnesa gerio ar blogio to zmonems reikia kad jie turetu pamoka kas gerai kas ne. viskas ateina su laiku net ir suvokimas kol zmogus nepribrendo tol neatejo monoteizmas kol nepribrendo tol degino uz raganavimus ir t.t. evoliucijos pamokos. o religija tai tam tikra kulturos rusis. jei nebutu religiju nebutu kas jom priestarauja (filosofai mokslininkai ir tt).
nurodyk saltini nes as turiu kitokius duomenis… apie kitka net neverta sneket…