Arthur Penn „Boni ir Klaidas“ („Bonnie & Clyde“)
1967 m. pasirodęs „Boni ir Klaidas“ tapo ne tik retro stiliaus pradžia, bet ir vienu svarbiausių JAV kino pramonės permainų filmu, keitusiu tradicinių personažų traktuotę. Tai vienintelis „Kino po žvaigždėmis“ filmas, pasakojantis tikrą istoriją apie realius asmenis.
Didžiosios depresijos metai Jungtinėse Amerikos Valstijose: skurdas, nedarbas, streikai, fabrikų ir bankų bankrotai. Pačioje šalyje siaučia gangsterių gaujos, o jas šiaip ne taip vaikosi teisėsaugos tarnai. Būtent tais 1930–1935 metais ir išgarsėjo (apie juos daug rašė spauda), tapo tarsi nacionalinėmis vertybėmis du jauni banditai – Boni ir Klaidas.
Šiedu plėšikai buvo laikomi savotiškais to laikotarpio Robinu Hudu ir jo gražiąja mergina Marion. Žinoma, tiek Boni ir Klaido aukoms, tiek teisėsaugininkams ši pora neatrodė tokia romantiška.
Štai, kaip ano laikmečio įvykius pristato biografai.
Klaidas Čestnatas Barou gimė 1909 metų kovo 24-ąją Teksaso valstijoje, mažame Teleko miestelyje netoli Dalaso. Jis buvo šeštasis, priešpaskutinis vaikas skurdžioje šeimoje. Būdamas 9 metų, už nuolatinį vagiliavimą Klaidas buvo išsiųstas į mažamečių nusikaltėlių pataisos namus.
Klaidas pabandė aprūpinti šeimą duonos kąsniu, tačiau visi jo ketinimai ir darbai kirtosi su įstatymu.
1930-ųjų pradžioje jaunasis Klaidas Barou sutiko Boni Elizabetą Parker. Ji buvo mažutė, lieknutė (150 centimetrų ūgio ir 41 kilogramų svorio), linksma ir protinga. Boni gimė 1910 metų spalio 1 dieną. Jos tėvas mirė, kai šiai tebuvo ketveri.
Pasakojama, jog skurdžiai besiverčianti motina vis tiek leido mergaitę į mokyklą. Čia Boni išsiskyrė sugebėjimu rašyti – net laimėdavo literatūrinius konkursus ir išvis labai gerai mokėsi. Boni ir jos sesuo anksti ištekėjo, ir abi – už nusikaltėlių. Kai Boni sukako 16 metų, plėšikas Rojus Torntonas tapo jos oficialiu vyru. Po metų jis pabėgo su meiluže. Ėjo 1930-ieji. Boni neilgai liūdėjo. Kai maždaug po 3 mėnesių ji svečiavosi pas ranką susilaužiusią draugę, ten užsuko policijos visur jau ieškomas Klaidas… Tvirtinama, jog tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio.
Plėšikas Klaidas mylimosios glėbyje praleido vos vieną naktį – brėkštant rytui, Boni kambario durys buvo triukšmingai išspirtos ir įvirtę augaloti policininkai Klaidui užlaužė rankas… Tą kartą teismas paskyrė jam 2 metus kalėjimo ir 12 metų lygtinai. Nors pora metų laisvės atėmimo bausmė tokiam plėšikui profesionalui atrodė menka, Klaidas nutarė bėgti. Ištikimoji Boni per eilinį pasimatymą, paslėpusi ginklą po sijonu, pro grotas jam perdavė užtaisytą 1855 metų konstrukcijos revolverį „Colt“. Mat net ir griežtas kalėjimo prižiūrėtojas nebuvo išdrįsęs nuodugniai patikrinti ir apieškoti mielos, draugiškos ir labai jau drovios merginos.
Tą pačią naktį Klaidas pabėgo iš kalėjimo. Po poros dienų jį sučiupo. Dabar jam grėsė 14 metų kalėjimo. Teko imtis gana skausmingų ir drastiškų priemonių. Kameros draugelis „chirurgas“, paties Klaido primygtinai prašomas, savadarbiu peiliu nupjovė jam du pirštus. Sužalotąjį kalinį paleido į laisvę.
Tuo metu JAV galiojo sausasis įstatymas, užtat atsirado puiki terpė banditizmui vešėti. Miestus valdė mafija. Būtent tuo metu Boni ir Klaidas, apsiginklavę revolveriais, ėmė plėšti parduotuves visame Teksase. Boni, prisidengusi veidą šilkine skarele, šaudydavo į lubas, o jos mylimasis tuo metu skubiai kimšdavo į krepšį rastus pinigus.
Tai tęsėsi keletą mėnesių, kol plėšikai pateko į policijos pasalą Kaufmano mieste. Klaidas atsišaudydamas dėjo į kojas ir atsipirko tik nežymiu peties sužeidimu. Užtat policininkai sugavo Boni: ši klykė, kandžiojosi ir spardėsi, tad jai uždėjo antrankius ir nutempė į mašiną. Teisėjai, pažvelgę į jaunutę, trapią ir mielą plėšikę, ilgai negalėjo patikėti, kad prieš juos – šaltakraujė nusikaltėlė. Savo išvaizda ir kalbomis suminkštinusi teisėjų širdis Boni buvo nuteista tik 3 metams nelaisvės. Už nepriekaištingą elgesį Boni buvo paleista anksčiau laiko. Grįžusi į laisvę mergina nepanoro gyventi dorai ir grįžo pas Klaidą. Pora vėl ėmėsi senojo amato.
Plėšti Boni ir Klaidas važiuodavo kone kasdien. Protarpiais Boni ir Klaidas ilsėdavosi, linksmindavosi ir noriai pozuodavo prieš fotokameras. Nuotraukos didino populiarumą ir gerino jų įvaizdį. Spauda rašė apie juos įvairias istorijas – kartais tikras, kartais pagražintas. Viename laikraštyje plėšikai buvo vaizduojami kaip romantiška įsimylėjelių pora, bet kartu kaip negailestingi plėšikai ir žmogžudžiai, siaučiantys Luizianos, Oklahomos, Arkanzaso ir Misūrio valstijų miestuose. Kituose straipsniuose pasakota, jog Boni ir Klaidas nusikaltimo vietose, girdi, grobiantys žmones, o vėliau juos paleidžiantys ir dar pinigų duodantys. Tokios ir panašios istorijos apie šią plėšikų porą formavo visuomenės nuomonę apie juos: daugelis jų nekentė, bet kartu ir žavėjosi. Įspūdį stiprino ir gana dažnai spausdinamos romantiškos Boni ir Klaido nuotraukos – sprukdami iš vieno viešbučio, jie buvo palikę pačių prifotografuotą fotojuostą.
Na o tikrovė buvo kur kas proziškesnė – netgi su pikantišku atspalviu. Kalėjimas aistringąjį Klaidą buvo padaręs biseksualų. Greitai ši dviejų žmonių gauja pasipildė trečiu nariu – Rėjumi Hamiltonu, su kuriuo Klaidas buvo susipažinęs kalėjime. Pasirodo, ten abu vyrai sekso malonumais trumpindavo nelaisvės laiką. Iš pradžių Boni niekaip negalėjo susitaikyti su meile tai pačiai lyčiai, bet pamažu apsiprato, nebekreipė dėmesio. Ir liko Klaidui atsidavusi iki pat mirties.
Per metus šis nusikaltėlių trejetas nužudė 4 žmones. O grobdavo jie viską: pinigus, ginklus, automobilius, taikydavosi net į bankus. Jų įžūlumui nebuvo ribų, neatsilaikydavo nei banko užtvaros, nei apsaugininkai. Darbuotojai nespėdavo paspausti raudono aliarmo mygtuko, gulinčio vos per centimetrą nuo jų rankos.
R. Hamiltonas, nors ir laikė save gimusiu po laiminga žvaigžde, į kalėjimą pakliuvo pirmas. Boni ir Klaidas mėnesiui aprimo ir ėmė ruoštis išvažiuoti iš Teksaso valstijos. Tačiau nespėjo – pakliuvo į pasalą. Tiek policininkai, tiek Boni su Klaidu atidengė ugnį. Per karštligišką susišaudymą buvo nukautas šerifo padėjėjas. Nusikaltėlių porai pasprukti pavyko, bet ant kojų buvo sukelta visa Teksaso policija.
Tarsi jausdama artėjančią mirtį, Boni ėmė elgtis dar įžūliau. Į gaują įsitraukė Klaido brolis Bakas ir šešiolikmetis Viljamas Danielis Džonsas. Plėšikams verkiant reikėjo papildyti ginklų atsargas, todėl Boni pasiūlė įsilaužti į Federalinį arsenalą Misūrio valstijoje, Springfildo mieste. Šis išpuolis pavyko sklandžiai. Sėkmė buvo apvainikuota kredito bendrovės apiplėšimu Kanzas Sityje. Policijos ieškomi 6 valstijose, šie gangsterių grįžo atgal į Dalasą aplankyti savo artimųjų.
Po vieno juvelyrinės parduotuvės apiplėšimo Boni ir Klaidas netoliese išsinuomojo namą. Persikraustant smalsi kaimynė pastebėjo tarp kitų daiktų įtartinai styrančius ginklų vamzdžius ir paskambino policijai. Pareigūnai prisistatė tuoj pat, namą apsupo, tačiau buvo pasitikti kulkų lietumi. Jau pirmąja papliūpa pro langus buvo nušauti 2 policininkai. Kiti jų kolegos, nesitikėję tokio pasipriešinimo, sutriko. Pasinaudoję sumaištimi banditai šoko į automobilį ir nurūko dulkėtu keliu.
Tą naktį jie nuvažiavo apie 600 kilometrų iki Teksaso. Klaidui buvo peršauta ranka, ji smarkiai kraujavo, tačiau plėšikai pagalbos niekur neieškojo – perrišo žaizdą važiuodami. Žinoma, prieš tai Boni segtuku iškrapštė kulką iš žaizdos.
Po savaitės beprotišku greičiu važiuodamas Klaidas padarė avariją – nulėkė nuo kelio. Automobilis apsivertė ir užsidegė. Klaidas sugebėjo mikliai atplėšti degančios mašinos dureles iš iššokti lauk, o Boni nepasisekė – ji smarkokai apdegė. Artimiausioje gyvenvietėje gailestingi žmonės jaunąją porą priglaudė ir pasiūlė iškviesti gydytoją. Boni kategoriškai atsisakė. Tuomet buvo iškviesta policija.
Boni nudegimai gijo lėtai. Banditų porai teko slapstytis Kanzaso ir Ajovos valstijose. Nors buvo labai atsargūs, policija aptiko jų pėdsakus… Anksti rytą dvi dešimtys policininkų apsupo namą, kuriame miegojo Boni ir Klaidas. Tačiau jautriai mieganti Boni nuo įtartino šlamesio atsibudo, pamatė, kas darosi, ir pažadino Klaidą. Nuaidėjo pirmieji šūviai. Banditų pora, šaudydama į kairę ir į dešinę, movė pirmyn. Net nesužeistiems jiedviem pavyko nubėgti iki upės ir nuplaukti tolyn.
Per kitus 4 mėnesius Boni ir Klaidas nušovė dar 4 policininkus. O tuo metu policija nušovė Klaido brolį.
Boni ir Klaidas, apsvaigę nuo sėkmės, užpuolė ūkį, kuriame dirbo kaliniai. Prižiūrėtojus nušovė, o 5 nuteistuosius atsirinko sau į kompaniją. Naujoji komanda ėmė puldinėti ir plėšti bankus – ir visur po to likdavo lavonų. Gal ir toliau būtų sėkmingai plėšikavę, jei ne Klaido seksualinė orientacija. Nesugaunamasis gangsteris ėmė rėžti sparną iškart apie du naujuosius gaujos narius. Vyrai atsakė Klaidui tuo pačiu. Trečiasis narys į gaują atsitempė savo draugužę. Žodžiu, prasidėjo maišalynė.
O spaudai šie gangsteriai atrodė tarsi sensacija: buvo aprašinėjami jų meilės nuotykiai, pavydo scenos ir pagrobtų pinigų triukšmingos dalybos. Nors apie Boni ir Klaido pagrobtus pinigus daug rašyta, iš tikrųjų jų grobis nebūdavo didelis. Daugiausiai pinigų – 2 su puse tūkstančio dolerių – jiedu pagrobė 1933 metų gegužę iš Okobino banko. Legendinis bankų plėšikas Džonas Dilindžeris taip pakomentavo šį įvykį: „Padugnių pora. Jie tik teršia rimtų bankų plėšikų vardą.“
Gaujos laimikiai darėsi vis skurdesni. Persipykę ir vos neužmušę viens kito banditai skilo į dvi stovyklas ir išsiskirstė. Taigi Boni ir Klaidas toliau drauge važinėjo po valstijas, plėšė ir žudė. Protarpiais sustodavo kur nors kukūrūzų laukuose pailsėti. Tuomet gerdavo viskį, šaudydavo į paukščius ir mylėdavosi.
Kartą Boni ir Klaidą pamatė du kelių patruliai. Jiedu privažiavo prie Klaido „Ford’o“ nė neįtardami, su kuo turės reikalą. Draugiškai šypsodamiesi Boni ir Klaidas sutartinai iššovė iš savo revolverių… Šia šaltakraujiška žmogžudyste banditų pora pasirašė sau mirties nuosprendį: romantiškoji ir sentimentalioji Amerikos visuomenės dalis nuo jų nusigręžė. Už įžūliųjų banditų sugavimą federalinės valdžios institucijos pažadėjo nemenką atlygį.
Paieškoms ėmėsi vadovauti raitosios policijos vadas Frenkas Heimeris, per savo tarnybos laiką nušovęs 60 banditų. Pasitelkęs porą pagalbininkų, F. Heimeris lipo Boni ir Klaidui ant kulnų, neleisdamas jiedviem nei atsikvėpti, nei papildyti ginklų atsargų. O Boni ir Klaidas ketino sprukti Oklahomos link. Atsitiktiniai kelių patruliai pabandė sustabdyti įtartiną peršautu priekiniu langu automobilį. Pasigirdo automato serija. Vienas patrulis griuvo negyvas, antrasis – vietinis šerifas Persis Boidas – buvo lengvai sužeistas į galvą ir paimtas įkaitu. Banditai jį išlaikė kelias paras ir paleido.
Vėliau P. Boidas pasakojo, jog Klaidas – arogantiškas ir savimyla, o Boni – visiškai ne tokia, kokia vaizduojama spaudoje: su ginklu rankoje ir cigarete dantyse. „Tai miela ir linksma mergina ir ji tikrai myli Klaidą, – dalijosi savo įspūdžiais šerifas. – Jie savo automobilyje vežiojasi mažą triušiuką, kurį ketina padovanoti Boni motinai.“
Pastarasis faktas pamėtėjo sekliams puikią mintį. Nedidelis pareigūnų būrys išsiruošė į Dalasą aplankyti žymiausios Teksaso plėšikės motinos. Senstanti ir vieniša moteris, žiūrinėdama policininkų duotas nuotraukas, pareiškė: „Boni aš nemačiau jau kokie penkeri metai. O jei ir žinočiau, kur ji yra, niekada jums to nepasakyčiau, nes motinos neišduoda savo vaikų, kad ir kokie jie būtų.“
Išvargę sekliai kantriai laukė, kol plėšikai išlįs į dienos šviesą. Taip ir atsitiko. Klaido „Ford’as“ buvo pastebėtas Luizianos valstijoje, prie vienos kavinės. Policininkai nustatė, jog Boni ir Klaidas greičiausiai ieško ryšių su buvusiu gaujos nariu Henriu Metvenu, kurio tėvas buvo ūkininkas. Šeši pareigūnai su pilnu automobiliu ginklų pasislėpė netoli H. Metveno tėvo ūkio. Tris dienas ir tris naktis sekliai laukė, kol pasirodys Boni ir Klaidas. Policininkai mirtinai pavargo, sušlapo, juos sukandžiojo uodai ir kitokie vabzdžiai. Trūkus kantrybei, sekliai sustabdė automobiliu važiuojantį senąjį Metveną, ištraukė jį lauk ir antrankiais prirakino prie medžio. Automobilį, kaip masalą, paliko ant kelio.
Apie dešimtą ryto pasirodė pažįstamas „Ford’as“, vairuojamas Klaido. Pamatęs šalikelėje stovintį draugo tėvo automobilį jis sulėtino, bet jau kitą akimirką visa jėga užmynė akceleratorių. Vis dėlto buvo per vėlu. Iš krūmų darniai nugriaudėjo šūvių salvė…
Kulkų suvarpytas „Ford’as“ sustojo. Į dviejų banditų kūnus buvo susmigę šimtai kulkų. Negyvo Klaido Barou galva buvo nusvirusi ant vairo, o Boni Parker kruvinu skruostu buvo prigludusi mylimajam prie peties… Boni ir Klaidui tebuvo šiek tiek daugiau negu 25-eri. Šalia gulėjo krūva karabinų ir pistoletų, kuriais jiedu nespėjo pasinaudoti.
Policijos kieme paliktą tamsiai raudoną Klaido „Ford’ą“ teko aptverti tinkline tvora, nes smalsuolių minios traukė ne tik pažiūrėti legendinio automobilio, bet ir atsiplėšti atminimui nors smulkią jo detalę. Lavoninėje Boni ir Klaido kūnai buvo nufotografuoti istorijai. Vėliau smalsuoliams buvo leista palaikus apžiūrėti. Teigiama, jog garsiosios plėšikės pasižiūrėti atėjo daugiau kaip 40 000 žmonių; šiek tiek mažiau domėjosi jos mylimuoju.
Klaidas buvo palaidotas Dalaso vakarinio rajono kapinėse šalia savo brolio Bako. Ant jo kapo iš lėktuvo buvo numestas didžiulis gėlių vainikas. Boni, troškusi atgulti amžino poilsio šalia Klaido, buvo palaidota kitose kapinėse.
Kaip minėta, mokykloje Boni gerai sekėsi rašyti. Šio pomėgio ji nepamiršo visą savo trumpą gyvenimą. Retkarčiais savo eilėraščius, kuriuos parašydavo poilsio nuo plėšimų valandėlėmis, ji pasiųsdavo į laikraščius. Vėliau ekspertai patvirtino, jog tai tikrai Boni Parker kūriniai.
Ant Boni kapo yra kažkieno ranka išvedžioti žodžiai: „Kaip gėlės nuo saulės ir rasos darosi vis puikesnės, taip mūsų senasis pasaulis dėl tokių kaip tu darosi geresnis.“ Taigi po jųdviejų žūties amerikiečiai vėl ėmė romantizuoti šiuos žiaurius plėšikus. Boni ir Klaido nusikaltimus buvo imta primiršti, o meilę – akcentuoti kaip amžinos ištikimybės simbolį.
Tam neatsispyrė ir Holivudo žymūnas, pripažintas režisierius Arthur Penn. Jo sukurtas „Boni ir Klaidas“ tapo kultiniu, gavo 2 „Oskarus“ (geriausia režisūra ir antraplanė aktorė). A. Penas neatsispyrė bendrai tendencijai – banditų gyvenimą pavaizdavo romantiškai, poetiškai. Tai tapo visai nauju požiūriu į nusikaltėlius. Kai kurie kino kritikai laikosi nuomonės, jog tai smerktina, o dalis sako, jog būtent Boni ir Klaido likimas atspindi „prarastosios kartos“ žmonių Didžiosios depresijos metais gyvenimus.
Rodomas 08.02 22.30 val.
https://bilietai.kinopasaka.lt/websales/show/765587/