karštas sniegas
Snaigės šoka savižudybės salsą ant mūsų.
Vėjo šuoras pavėluotai kojas atplėšt bando.
Esam sniego pora prakaitu išsiduodanti ir blizganti.
Nežinom kur taip vėsiai karšta,nors ir visai nesvarbu.
Toli ta tikra šiaurės pašvaisatė-o mūsų susikurtoji
vyzdžiuose ir nevalingam drebuly.
Esam tikri kad tikrasis pasaulis netikras.
Sukasi snaigės išprotėjusio pulso greičiu-karštas sniegas.
Nesustok-apkvaišusius,laiko išsižadėjusius dar ir dar apkvaišink.
Esamybę ženklindamas pašiurpusia oda ir laimingom akim.
Ir ar ne nusispjaut ant visko…taip…kitaip neįmanoma…
…nustabu
…labai užkabino…
Mirazas…Tiki,kad dar yra taip galinciu?
…o kad ir miražas tai…kartais norisi apgauti save…miražu…
Man patinka,kai pas ji buna tokios niuriai grazios mintys
…maloni tai liga…meile vadinas…ir pasveikt nesinori…nors ir žinai kad durnas…
Siandien ziedlapiais sninga 
…tai jau tikrai - žinai kad elgiesi iracionaliai, žiopčioji, kalbi nesamonęs ir kas kvailiausia, kad bandai racionaliai paaiškinti įracionalų veiksmą…bet galų gale…ta metafizika kartais užknisa iki gyvo kaulo…geriau jau būti kvailiu…
…kvailiai skaičiuoja kiek tai truks…prancūzais vadovaujasi…stebuklas trunka kiek trunka…svarbiausia,kad
jį pajutai…nekiekvienam tai…nors patys to ir nesupranta…
…turbūt tik pradėjęs galvoti - kiek tai truks- trumpinti jau pradedi…apsidrausti žinia mėgejai esame…tik norai uždaryti Amūrą i narvą ir pasikabinti balkone tikrai juokingi…
…nesakau, kad pats taip nesu bandęs daryti…
kai vaziuoji nuoga 
per salta leda - uhhhhh kaip degina
Sian,berniukai,perlai byra pas jumi man tas amuras balkone taip patiko,kad…nu tiesiog graziai suraitei,Gateri.Na o kiek truks…trumpai aisku truks,bo pradzioj malonumas,o paskiau jau darbas,nieko nedarant net pasakose stebuklu nebuna
…galima bandyti iššaukti kaip dervišui…bet turbūt nereikia bandyt suvaldyti, galima tik bandyti aukoti…
…jaaaa tuojau po reikalu pakišiu actekus ir Ketecetekoaklį kokį…
…gal nebekuntapliuosiu ibo nusikuntapliuosiu i dirvonus - gal kita karta…
…stebuklų būna…ir ilgų tiek- kad juos sugebi įsisamonint…nesusipratęs pakeli akis-už ką taip duosniai
apdovanojai…tą,kuris tavęs nepripažįsta…
…atrodo jau senas marazmatikas,bet neatsispiriu…
…neįsivaizduoju,kaip atsiranda žmogus-kurį atrodo
pažinojai visą gyvenimą…banalu…bet nuoširdu…nors dabar jau pažįstamas žmogus-jeigu bent kiek įmanoma pažint Moterį…
Negali zinoti kada atsimerks akys,kad pamatyt stebukla,kuris rodos visada buvo po nosim.Sviesos zaismas turbut
As tau atnesiu snaige,ar paimsi?Ji jau bus istirpusi,bet tame laselyje visa as.Ar isgersi mane,kad galeciau gyvent tavyje?As tau netrukdysiu,tik tam,kad galeciau geriau pazinti,suprasti tave.Ar atnesti tau snaige?
OT: na kaip gražiai sninga, net nejauku eiti iki parduotuvės cigarečių, kad nesugadinčiau sniego…
Snaigės tikrai svaigina 
Kaip ir akimirkos. Jos panašios, nes žavios savo laikinumu. Gal todėl ir atminty paprastai pasilieka daug ilgiau. Gal todėl ir ieškome poetinio žodžio, netikėtos metaforos joms įamžinti, kad galėtų suteikti tobulo paprastumo, t.y. abstraktaus grožio. Tik, deja, palaipsniui vis viena blėsta, blėsta ir pradedi gailėtis, kad negali prisiminti vis stambesnių detalių…