1.as tikiu, kad zmogus - tai ne vien kunas (ar kaip tu pavadinai "mechaniskai veikianti materija".Ir manau, jei zmogus gyvena trimaciame pasaulyje, galbut jis pats turetu buti "3 in 1"(bet cia jau visai nukrypsim nuo temos)
2.Manau, Tikrove ir sapnas gali buti viena. Tai gali buti gal ir trumpai trunkantis, bet visdelto kelias tarp ju (nubudimas arba imigimas).Juk pasitaiko, kad dar sapnuoti, bet jau girdi namuose esancius garsus.Arba va pavizdziu paimsiu nesenai sapnuota drauges sapna: ji sapnuoja, kad yra mokykloje ir skamba mobilusis.Atsilepia ir kalba su draugu. Ir paskui atsipeikeja, kad ji "is tikruju" sedi lovoje ir kalba mobiliu!
truputi OT:
03 08 10:57 ryykstei parasius zinute sioje temoje, kulturos forumas bendrame forumu sarashe "palypejo" vienu laipteliu auksciau, aplenkdamas alaus foruma zinuciu skaiciumi
chou!! kaip smagu
zmogus juk bijo tik dvieju dalyku:
mirti ir gyventi,
prie viso kito jis prisitaiko…
nieko blogo jei nenori gyventi optimisiskai…
Plojimai
o man isvedzioti cia jau nebereikia daugiau … isijautet
:tegyvuoja mastymas:
K.
filme ‘‘o dabar - ponai ir ponios’’ (su patricija kaas) yra fraze:
‘‘gyvenimas - tai miegas, o meile - sapnas’’. banalu bet grazu.
kaip tai nebereikia? O aš tikėjausi išgirsti tavąją versiją į paties iškeltus klausimus…
man irgi kartais taip atrodo kad gyvenimas tai sapnas kurioj gale mes mirstame ir vel sapnuojame kita sapna
arba pvz kartais isivaizduoju, kad visi zmones skraido miegodami erdveje
ot jau … kad pasakei tai mazai samprotavimu cia tau mano ?
Aisku visu jau minciu ir nebepasakysiu ir uzsimirsta dar tik pradejus galvoti. Nes mintys kaip upe… teka teka… is kazkur i kazkur.
Aisku, gaila, kad ne visos jos naudingos ir ne visomis gali pasidalinti, bet siaip ar taip mintys ir gyvenimas - tarsi sasaja, jungianti sapna su tikrove. Kartais kai paklystame tikroveje uzsimerkiame ir zinome, kad tai tera sapnas. o kartais… taip miela miegoti atsimerkus
ash net nzn kas ishtiesu yra ta realybe
gal tiesiog taj kasdienybe
…geriau jau gyventi sapnu pasaulyje,bet…
o kam žinoti, kad pasaulis, tai ne sapnas? įdomu tik kieno tas sapnas ir kas atsitiks tada, kai tas kažkas, o gal tie kažkas (gal tai kolektyvinis mūsų sapnas?) ims atsibudinėti?
Pliurpaliux rašė: Is tikruju butu gerai apskritai atsisakyti praeties, gyventi tik nuliniame taske…Cia kaltas Aristotelis, kad iskyre materija ir energija…O Sokratas supriesino kuna su siela. Ir turbut niekas negalietu atsakyti i klausima: ar gyevnimas - tai ne sapnas?
joa…pati norėčiau tai sužinoti…
Pažiūrėkite viena iš geresnių nūdienos spektaklių - “Gyvenimas tai sapnas” (rež. G.Varnas). Gal tada bus aiškiau - “ar garsas skamba tyloj, ar tyla - garse…”
Seichelis rašė: Si tema gal but kai kam ir skamba kvailai, bet is esmes ka mes galime pasakyti apie realybe? ar galime teigti, kad tai, kas mus supa yra tikra ir tikrai YRA?. Galbut tik sapnuojame kiekvienas savo sapna, galbut bendrai suvokiama realybe yra tik kazkaip susiliejantys sapnai?. Jei kas nori placiau suprasti, ka turiu omeny patariu paziureti animacini filma "Awaken life", Nors nepasakyciau, kad del jo as klausiu… jis man tik primine kad reikia nepamirsti jog is tikro mes zinome kad nezinome nieko.
Ogi niekaip nesuzinosi. Prisiimi arba susigalvoju pasauleziura ir gyveni
Čia ir taip aišku, kad pasaulis ne sapnas
niu o kokio gi tau velnio dabar prispyre tai suzinoti? ka nuo to kazkas pasikeis? jog suzinosi kad gyveni sapne? ****ec…
na… tawo tema taij kaip x-failu ir matricos misinys… gal au ir kvailai pasirode, kad visi su tuo lygina… bet paprasciausiai taip yra… pats matai to beprasmiskuma: zinai, kad nezinai… bet nesuzinosi… kol neatsibusi… o pastebejai tokia situacija sapnuose, kai tawo sapno “tu” suvokia, kad tai tik sapnas ir bando tave pazadinti, tu negali atsibusti… nes sapnas tuometu tau yra neatmetama realybe…
as jauciu, kad kaip yra, taip gerai…
O kaip zinoti ar sapnas nera pasaulis, o mes sapnuojame gyvendami? Gyvenimas nuo sapno niekuo nesiskiria, ir sapnuodami, ir gyvendami ( ir apsvaige nuo narkotiku, ta prasme nesuvokdami “realaus” pasaulio ) mes viska suvokiame kaip realybe, kaip ta tikraji pasauli. Nesu girdejes istorijos, kad zmogus sapnuodamas pradetu save znaibyti ir ziureti ar tai tikra ka jis mato(filmai nesiskaito). Manau nekyla noras ir gyvenant save znaibyti, norint suzinoti ar tai tikra( dar klausimas ar mes atsibundame is kur nors, ir ar atsibustume sapnuodami ). Taigi nesutverti mes matyti pasaulio tokio koks jis yra. Mes galim tik sapnuoti.
Įsignybkime sau į ranką, tada manau ir atsakysime sau į šį klausimą.