man tai cia kazkokiais egais (ego vienaskaita 
) pakvipo. arba ‘‘o jus vaikai taip darykit, kaip jurgelis daro’’. tik kad vaikai siais laikais nenuoramos, o jurgeliai i paxa panashus…
man rodos siajp pasauly jau labaij daug religiju ir tikejimu.tuo labiau dar kiek etniniu…ir sektu. juolab kad naujai religijai pirma reiketu garbinamu objektu,zmoniu ir gero psichologo smegeneliu…
Man dar niekas neatsakė į klausimą: Kam reikalinga religija?
Jau ne viena istorine asmenybe bande taip daryti… Deja, viskas baigiasi anksciau ar veliau. Tai beprasmiska. 
aisku, negerai jei del religiju vyksta karai ar pan., bet as manau kad kas kuo nori, tuo ir turi tiket. net jei sukurtum nuostabia, be jokiu priekaistu religija, vistiek atsirastu tokiu, kuriems ji neitiktu… be to, tai nebebus religija tikraja to zodzio prasme. tai bus dorybiu rinkinys ar kazkas panasaus. nes religija yra tam, akd jos dievu ar dievais tiketum, o ne kurtum taika pasaulyje 
jei bandytum visus dievus “sujungti” i viena, manau, kad nieko nesigautu… nes kiekvienas tikejimas turi savo ipatumu, trukumu ir t.t… 
Berods Dostojevskis turėjo rimtų ambicijų 
O tu pati pabandyk išsiaiškinti
Na taip religija yra stipriai susaistyta su ją išpažystančių žmonių kultūra. Bet žmogus iš keliu variantu visada renkasi geresni.
Savo Dievo kiekvienas negali atrasti. Visos Reliligijos veda prie Dievo tik gal kiek skirtingais keliais. “Religija yra viena, nors turi šimtą versijų.” George’as Bernardas Shaw Taip jau yra gyvenime, kad kiekvienas iš mūsų eina tuo keliu ir tempu kuriuo sugeba ir tokiu kokį laiko teisinga arba sugeba laikyti teisingu.
Religijos skirtingos, bet jos tobulėja-evoliucionuoja ir galutinis taškas yra pas visas vienas tai Dievas. Tame taške juos patiria didžiausia ryši. Turbūt tai tik laiko klausimas.
Tik nepamirškite, kad religijos panašiai, kaip ir mokslas turi vystytis ir žengti į priekį. Tarkim ankščiau religija atlikdavo ir psichologo vaidmenį, o dabar kai yra profesionalių psichologų to jai daryti nereikia, bet Ji turi formuoti politiką spręndžiant kitus klausimus pvz.: medicinos tyrimo ribų nustatymas… daugiau bendradarbiauti su mokslu, o ne taip kaip ankščiau. Skelbiant ateities mokslo politika, keliamas ir tikėjimo klausimas. Kuomes galime remtis spręsdami, kokios turėtų būti medicinos tyrimo ribos. Ar mums reikia laisvesnio etinio požiūrio, naudojantis biologinės technologijos laimėjimais, kurių nebuvo galima net įsivaizduoti ankstesniais amžiais. Genetinės inžinierijos laimėjimai leidžia daryti prielaidas, kad ateityje, kai mokslininkai galės sukurti norimus ar panaikinti nenorimus žmonių bruožus, mokslas uzurpuos net kūrėjo vaidmenį. Jei mokslininkai pripažintų religijos interesus, tai tai būtų tvirta mokslo parama visuomenei, o jei tikintieji įvertintų mokslą, tai gal apsaugotų nuo fanatizmo. Celia Deane-Drumond
papisti prota normaliems zmonems 
…
O bendra europos sąjungos konstitucija? Ten pagrindinės žmogaus teisės ir visos valstybės pagrindas.
Gerai - yra vienas Dievas (nors mes to net nezinome ) Bet visi pasaulio zmones ji suvokia skirtingai. Tai vat as ir kalbu apie ta suvokima. Duosiu pvz.: Vienam - knyga yra tuoletinis popierius, kitam - zinios, treciam - saves realizavimas, ketvirtam - dar kazkas… Tas pats daiktas, o turintis tiek daug reiksmiu. Taip ir su Dievu. Kiekvienas atranda - koks yra Jo isivaizduojamas Dievas ir kokia reiksme jis jam suteikia. Ir tas atradimas ir suvokimas tai ir yra - “savo Dievo” atradimas. Ir apskritai, kam tiek lauzyti galvas del to - ko nezinome. Kam kurti naujas religijas - jei pasaulis del esamu nesiliauja kariaves?
Iškilo dar vienas klausimas: Kas yra normalūs žmonės?
taip, bet ES konstitucija pakankamai daug sriciu paliko valstybiu jurisdikcijai …ji nereglamentuoja visko…
kritiskai mastantys zmones…
Sorry, isikishiu. ES konstitucija ikunyja demokratijos vertybes: tai yra gina laisva mastymas, zodi ir nubrezia ribas, kad nebutu kenkimo visuomenei. O kam ta viena religija? Koks vienas dievas? Milijardai tiki filosofine sistema-budizmu, kur dievo nera, milijardai turi daug dievu, milijonai nieko netiki ir nemato tame bedos. o chia kaip priesh tukstantis metu - viena religija vienas dievas. Galima daug cituoti bet reikia realiai apsizvalgyti. jei reikia religijos kaip moraliniu nuostatu… Tai nesuprantu: arba ta religija butu priverstine (kad visiems nuostatos butu vienodos), arba nieko ish to nesigautu. O dar papraschiau shiuo atveju - valdzios uzgrobimas ir savo istatymu nustatymas. Va ir viena religija…
Bazarai apie tai,kad “religija yra viena,tik tukstanciu variantu”,ar pan.-yra vulgarusis poziuris. Religijotyra laikosi gerokai kitokios nuomones. Nera netgi vieningo “religijos” apibriezimo. Dazniausiai,nauduojamas Eliades apiebriezimas,bet ir jis nera tobulas. Nera aiskios ribos tarp “religijos” ir “ne-religijos”. Tiek pat sekmingai,dzen,tcherevada-buddhism,taoizmas,konfucionizmas gali buti nelaikomi religijomis. O ufologija,pvz,vadinama religija. Vienintelis ju,daugmaz,bendras bruozas yra kritinio mastymo atsisakymas. Is dalies tai suprantama-mastyti kritiskai reikalauja pastangu,daznai,sukelia psichologini diskomforta (kaip ir bet kuri veikla,zmogus-labai tingi butybe ).
O kas įrodė, kad būtent kritiškai mąstantys žmonės yra normalūs žmonės? Gal religingiems atrodys priešingai? Juk tai subjektyvus požiūris.