Dėl pirmojo punkto niekada negaliu būti 100 proc. tikra, kad tai tik šantažas. Kad ir kiek artimas žmogus būtų - niekada iki galo neįlįsi į jo kailį, kad suprastum - kokios mintys jo galvoj sukasi po gero drinko kad ir… Ar tik dėmesio, meilės ir švelnumo stoka. Ar jau momentinis nebenugalimas nuovargis, ir gyvenimo beprasmiškumo suvokimas kelis kartus padaugintas iš suvartoto Dėl sekančių dviejų punktų: visiška tiesa
Apie savizudybe del egoizmo galima kalbet labai retu atveju, dazniausiai zmones zudosi tikedami, kad be ju pasauliui ir artimiems zmonems bus lengviau, kad jie patys yra skausmas, kancia ir blogybiu rinkinys, ir kad jie daro tik gera artimiems pasitraukdami is sio pasaulio. O kad mastymas ju issikraipes, tai jau ligos pasekme. Todel nekaltinkime savizudzio egoizmu. Kita vertus, man atrodo kad ketinusiam nusizudyti naudingesnis sveikas pabarimas, negu gailestis ir uzuojauta.
Na, 100 proc. niekada nera, bet buna tam tikri tu grasinimu sablonai - pvz, prisigeres, prisikiaulines siaudadushis savo zmonai sako: “tu taip mane uzknisai, kad dabar eisiu pasikarsiu, o tu cia viena vargsi ir verksi, ir vaikai netures tevo ”. Pgl visokius aprasytus liudnus atvejus tie, kurie buna pasiryze savo valia iseit is gyvenimo, dazniausiai jau taip buna i save nugrimzde, kad jiems visai neberupi artimuju reakcija - liudes jie ar ne, verks ar ne. Na, sunku cia apibudint, as tik svarstau.
Rupinasi jie artimaisiais, rupinasi. Kaip pride ir sake, jie yra isitikine, kad artimiesiems be ju, artimiesiems bus lengviau, artimieji gales toliau gyventi. Paradoksas, bet is to saves niekinimo ir artimuju uzjautimo ir pasitraukia. Klaiki liga. Klaiki tuo, kad yra klastinga. Rodos, zmogus is paziuros sveikas, tik kiek nusnekantis, ir vaistus geriantis, ir prognozes palankios, o viena sauleta diena - op… ir lieka artimieji ir velionis visu apkalbeti, isjuokti ir pirstais uzbadyti.
o kai artimieji patys kalti del bandymo nusizudyt…? jei tie artimieji tokie atrimi, tai kodel jie nieko nepastebejo…nebande issprest problemu zmogaus, kuriam tikrai blogai…kodel?
manai jai buvo malonu gyventi pas tave…? manai gera zmogui isvis gyvent, kai negali gryzt namo…? kai namie esi smerkiamas ir ujamas…? manai gera…? ar tu kada turejai tokius artimus, kuriems po.*pimp…* kaip tu jauties…? ir tik del kitu akiu “papraso” kad gryztum…kai gyvenimas griuva, slysta is po koju, kai neturi kur eit, isskyrus pas drauge…bet pas ja gi visa laika negyvensi…kaip jus tokio dalyko galit nesuprast…isijauskit i jos gyvenima…kaip ji jauciasi…mastykit o ne smerkit…
tiesa… ir patys artimieji privercia taip galvot apie save…paskui dar drysta sakyt “kokia tu egoiste, kaip tu galejai taip pasielgt”…nu slykstu klausyt…
Ojej apie grąsinimus žmonai jau kita kalba. Kiek prisiklausiau tokių girtų grąsinimų, visi baigdavosi, kai paduodavau diržą ir pasakydavau: “Varyk! Karkis - tik staigiai, ir kuo toliau, kad nematyčiau!”. Bet kiek praėjo laiko, kol supratau kad tai šlykštus šantažas - pati vos nenuprotėjau. Apie artimuosius… dažnai tiesiog būna tų artimųjų supratimo, meilės ir dėmesio stoka. Tada jau ir ne itin svarbu ką tie artimieji patirs. Neduok Dieve niekam atsidurti tų artimųjų vietoje.
Siaip visada istorijos turi dvi puses. Zinau tik viena-jos versija. Ji be proto myli savo . Is pasalies jie atrodo ideali seima, net laikrasty vienam apie juos rase graziai Na bet ji sako, kad jau seniai jis jai abejingas, vis kalba apie skyrybas. Na ne girtuoklis jis, fiziskai nesmurtauja nei pries ja nei pries vaikus, bet psichologinis smurtas turbut zymiai baisesnis nei fizinis… Va dziaugemes su kita drauge suzinoje, kad neseniai visa seimynele i Kanarus vaziavo paatostogaut, jau galvojom kad viskas susitvarke, bet grizus jis jai teske kad ji jam visas atostogas sugadino. Nezinau kas buvo po to, bet neuzilgo ir si baisi zinia mane pasieke. Na ji renimacijoj, nes skrandi reikejo plaut, dabar po lasalinem guli. Tikiuosi i psichuske nepateks, turi giminej gydytoju, gal pasirupins. Del depresantu-ji man karta sake kad eis pas daktara prasyt antidepresantu, tai as dar ja atkalbinejau, sakiau kad cia tik laikinas nusiraminimas bus, be to antidepresantai kartais i savizudybes pastumeja (neseniai skaiciau apie tai, kad kai kuriuos uzdraude pardavinet)
Žiauru net skaityti. Dažnai taip elgiasi vyrai, kai moteris šeimoje visapusiškai priklausoma nuo jų. Dėl antidepresantų: savaime jie nesukelia noro žudytis Tik netinkamas jų vartojimas - kai nesuvartojama paskirta dozė, ar kai gydymas nutraukiamas staiga, sukelia depresijos paūmėjimą. Dažnai dar stipresnį, nei prieš tai.
Na nepasakyciau kad ji visapusiskai priklausoma. Turi megstama ir neblogai apmokama darba, turi savo laisvalaikio uzsiemimu, bet del neaiskiu priezasciu ji tiesiog dievina ta savo despota, tuo paciu ir labai kencia nuo jo abejingumo ir jos stumimo nuo saves. Mes kiek kartu jai sakeme kad sutiktu pagyventi atskirai, kad gal ir jis supras kad ji jam reikalinga, nes taip isikibus laikyti ji seimoje-tikrai neislaikys Na neklauso ji musu, tai kaip kitaip dar jai galima padet? Isklausyt, bet tas tik isklausymas va prie ko privede. Na del antidepresantu ir savizudybes ne pati sugalvojau. thedoctorslounge.net/pharmalounge/articles/antidepressants_ suicide/
Na nepasakyciau kad ji visapusiskai priklausoma. Turi megstama ir neblogai apmokama darba, turi savo laisvalaikio uzsiemimu, bet del neaiskiu priezasciu ji tiesiog dievina ta savo despota, tuo paciu ir labai kencia nuo jo abejingumo ir jos stumimo nuo saves. Mes kiek kartu jai sakeme kad sutiktu pagyventi atskirai, kad gal ir jis supras kad ji jam reikalinga, nes taip isikibus laikyti ji seimoje-tikrai neislaikys Na neklauso ji musu, tai kaip kitaip dar jai galima padet? Isklausyt, bet tas tik isklausymas va prie ko privede. Na del antidepresantu ir savizudybes ne pati sugalvojau. thedoctorslounge.net/pharmalounge/articles/antidepressants_ suicide/
Panasiu momentu man antidepresantai LABAI padejo , pastumejo i normalu gyvenimo kelia is kazkokio absurdisko aukijimosi despotui ex . Man tos moters situacija atrodo panasi, tik dar sudetingesne. Issiskirtu, ir suprastu, kad nebemyli ji jo, o tik aukojasi is prisirisimo ir galbut del vaiku. O bunant toj pacioj situacijoj realiai nieko nesimato
Visų pirma, draugę svarbu atjausti ir parodyti, kad nesmerki jos už tai, kaip ji jaučiasi ir kas jai atsitiko. Tuo pačiu, svarbu aiškiai įvardinti, kad savižudybė - netinkamas pasirinkimas spręsti problemas. Visada egzistuoja kitų galimybių, tik didelis psichologinis skausmas susiaurina mąstymą ir kliudo matyti tas galimybes ir išeitis. Svarbu neatstumti, nes tai gali pastūmėti į suicido kartojimą. Kitas žingsnis, kai atlėgs pats pirmasis šokas, svarbu pasakyti, kad draugei būtina psichologinė pagalba, su tokiais jausmais, mintimis gyventi per sunku ir sudėtinga. Kreiptis pagalbos, kai yra sunkumų - racionalumo ir brandumo požymis. Tau svarbu prisiminti, kad neprivalai jai “tobulai” padėti - daugiau nei pakankamai yra nuoširdus supratimas ir atjauta. Palaikyk, paremk, paskatink tą jos pusę, kuri nori gyventi ir pasveikti. Parašiau taip gana direktyviai - bet darbas su bandžiusiais žudytis, turinčiais minčių apie savižudybę yra mano kasdieninė duona. Jei norėsis klausti - rašyk. Sėkmės ir stiprybės Tau ir Tavo draugei
Jeigu mes pradesime mastyti kaip jie irgi patapsim ligoniais. O dabar tampam tik ju emociju vergais.Ju gyvenimas slysta is po koju ir mes turim visi viska mesti ir jiems kazkaip gelbeti, uz ta gelbejima girdedami, kaip is taves , ivairiausius kaltinimus.Zmogus turi noreti pagalbos, viena, ir ja gaves nedergti davusiojo, antra.
niekas niekur nestumia…vaistai ir yra prirasomi tuo tikslu kad padet nuo depresijos… tu visai nupusai ar ka…? kad atkalbinejai…gi bandys dar karta nusizudyt, o is tikruju tai antidepresantai net neleidzia galvot apie liudnus dalykus…zmogus tampa linksmas…
Spejau karta pas drauge ateiti, kai jau skustuvo peiliuka rankose laike… Aprekiau, isvadinau durne, isbariau ir atskaiciau morala. Viso to tikslas buvo, kad ji pratruktu ir issilietu emocijos. Pats zinoma buvau persigandes. Issiverke ir ji ir as… Apskritai zmogus linkes i depresija, o dar prigere kazkokiu vaistu kuriu salutinis poveikis - nerimas ir depresija… Issisnekejom, vare mane ilgai namo, bet isejau, tik po to kai pazadejo man ryte parasyti… Neisivaizduojate kokia buvo ilga naktis laukiant tos zinutes… Bet po to viskas susitvarke… Pries keleta metu teko viena vaikinuka nuo panasaus poelgio atkalbineti. Buvo mano aukletinis stovykloje. Visiskas naslaitis, o dar ir nelaiminga paaugliska meile uzpuole. Tai irgi keleta valandu nelinksma buvo…
kad ir… 
Ar tik dėmesio, meilės ir švelnumo stoka. Ar jau momentinis nebenugalimas nuovargis, ir gyvenimo beprasmiškumo suvokimas kelis kartus padaugintas iš suvartoto 
Dėl sekančių dviejų punktų: visiška tiesa 
savo zmonai sako: “tu taip mane uzknisai, kad dabar eisiu pasikarsiu, o tu cia viena vargsi ir verksi, ir vaikai netures tevo 
”. Pgl visokius aprasytus liudnus atvejus tie, kurie buna pasiryze savo valia iseit is gyvenimo, dazniausiai jau taip buna i save nugrimzde, kad jiems visai neberupi artimuju reakcija - liudes jie ar ne, verks ar ne. Na, sunku cia apibudint, as tik svarstau.
apie grąsinimus žmonai jau kita kalba. Kiek prisiklausiau tokių girtų grąsinimų, visi baigdavosi, kai paduodavau diržą ir pasakydavau: “Varyk! Karkis - tik staigiai, ir kuo toliau, kad nematyčiau!”. Bet kiek praėjo laiko, kol supratau kad tai šlykštus šantažas - pati vos nenuprotėjau. 
Apie artimuosius… dažnai tiesiog būna tų artimųjų supratimo, meilės ir dėmesio stoka. Tada jau ir ne itin svarbu ką tie artimieji patirs. Neduok Dieve niekam atsidurti tų artimųjų vietoje.
(neseniai skaiciau apie tai, kad kai kuriuos uzdraude pardavinet)
Tik netinkamas jų vartojimas - kai nesuvartojama paskirta dozė, ar kai gydymas nutraukiamas staiga, sukelia depresijos paūmėjimą. Dažnai dar stipresnį, nei prieš tai.
Na neklauso ji musu, tai kaip kitaip dar jai galima padet? Isklausyt, bet tas tik isklausymas va prie ko privede. Na del antidepresantu ir savizudybes ne pati sugalvojau. thedoctorslounge.net/pharmalounge/articles/antidepressants_ suicide/
, pastumejo i normalu gyvenimo kelia is kazkokio absurdisko aukijimosi despotui ex