Sėkmės, užsispyrimo, stiprybės ir teisingų pasirinkimų 
.
Ačiū Domai,
stiprybės, žinoma, reikės.
Aš tai suprantu.
Viską teks ištverti ir išgyventi.
O dėl pasirinkimo, tai sunkokai 
kai teks nuspręsti, kuris pasirinkimas yra teisingas?
hmz.kiti siulo tiesiog apie tai nekalbeti.o man regis reikia atvirkshciai daryti.
apie liga atvirai ir be baimnes kalbetis.bent viena karta butina pakalbeti, kaip kas kam atrodo, kaip bus veliau…
net paciam ligoniui tai labai svarbu.aishku yra ir ishimciu, bes skaiciau knyga apie sergancius vezhiu.su jais reikia shneketi atvirai apie liga.kad patys priprastu ir baime dingtu, bent jau dalis jos.
nepamenu kaip ta knyga vadinasi… ja parashe psichologas, galit paieshkoti bibliotekose.tikrai gera ir idomi knyga su daug istroiju bei ligoniu pasakojimu.
tiesiog reikia pradeti dzhiaugtis tuo, kad galbut reikejo mazhiau vaistu nuo skausmo, arba kad balkone paukshciai cypsi…
nebijokit kalbeti.nebijokit verkti.tada baime sumazheja.pagrazheja viskas.
Praėjus pirmaja šokui, bandau viską vertinti realiau,
gyventi šia diena.
Bet visgi tenka pripažinti, kad gyvenimas toks,
koks buvo anksčiau, tai jau tikrai nebus.
ne kartą gyvenime pasitaikė visokiausių sunkumų,
žinoma tai būdavo ne vėžys.
Viską ištveriau, išgyvenau.
Dabar skaudžiausia žiūrėti į patį ligonį, nes jis yra absoliučioje neviltyje, nepaisant to, kad bendra sveikatos būklė yra visai dar nebloga.
gal kvaili mano patarimai.
mano drauge sirgo vezhiu…
dabar ji angeliukas danguje…bet buvo sileos drauge.paskutine diena prie jos budejau…o ishejau ir po keliu valandu ji nebesikankino.
dalinkis su ligoniu savo svajonemis…nzn ar tai tavo vaikas ar kas… bet kad suptu draugai…kiek imanoma daugiau aplankykit, keliaukit, pamatykit kazhka grazhaus…kurkit.pieshkit.
pabandyk.
<p>kažkaip aprimo diskusija.
Bet esu labai dėkinga VISIEMS VISIEMS, kurie man patarė ir nuramino.
Vėl nusimato kelionė į onkologinį…
grįžusi tikrisiai vėl turėsiu ką Jums papasakoti.
Labai norėčiau
(svojoju - juk šiandien Joninių išvakarės- gal norai išsipildys ir man <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif” alt=“Taip”> )
kad grįžusi galėčiau pasidalinti geresnėmis naujienomis.
O Jums visiems, su kuriais susirašinėjau čia ir private , esu nuoširdžiai dėkinga - kadangi Jūs man tikrai labai daug ir naudingo papasakojote, ko aš nežinojau.
Tikiuosi, kad ateinantis mano vizitas onkologiniame nebus toks aklas, kokie buvo pirmieji.
Dar kartą nuoširdžiai visiems ačiū.
Palinkėkit man sėkmės <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/labas.gif” alt=“Labas”></p>
<p>Mano seneliui diagnozuotas vezys. Ir tai suzinojom is jo paties. Pats nuvaziavo i onkologini, gydytojai nieko nuo jo neslepe. Dar nera viskas taip blogai, gydo tik vaistais, dar tikimes, kad pasveiks. Bet visgi senas zmogus, organizmas ne toks atsparus, tai kas ten zino… O elgiames taip, lyg nieko nebutu, nes jis niekada nesiskundzia, nepergyvena (bent taip atrodo<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”>)ir kartais net pamirstam, kad jis serga. Daug priklauso nuo paties ligonio, nuo jo poziurio i liga. Seni zmones galbut i tai reaguoja ramiau, mirtis nebe tokia baisi. </p>
<p>Stiprybes visiems, kas susidure su sia liga. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”></p>
<p>Mano teciui taip pat buvo diagnozuotas vezys.Onkologiniam pasalino viena inksta,pries operacija daktaras kabinete pasisodino mus ir ilgai vartes knyga kazkokia,parode inksta ir pasake:cia inkstas ,cia -auglys,auglys buvo didesnis…Garantiju nedave jokiu,ziauriai baisu buvo,bet daba tetis jau 2 metai po operacijos tpfu tpfu tpfu…sunku ikalbet karts nuo karto pasitikrint sveikata,ir onk.disp.jam kaip keiksmazodis,bet jis su mumis <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>
<p>Linkiu sekmes <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”> ir stiprybes…
Laikysiu shpygutes, kad zhinios-naujienos butu geresnes <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif” alt=“Taip”> </p>
<p>Laikykites <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”> kvietku glebys!</p>
<p>Rašau ir labai tikiuosi, kad šį mano įrašą kas nors vi gi pastebės ir atsilieps.
TAIP, aš po eilinio vizito Onkologiniame.
<b>Dabar jau paskytrė chemoterapiją.</b>
Todėl prašyčiau visų, kas žino apie tai plačiau ar iš savo asmeninės patirties, parašyti čia arba į privatą.</p>
<p>Nepasakosiu kokiais keliais gavau išrašą iš ligos istorijos, apie ankstenio apsilankymo metu taikytus metodus ir išvadas apie sveikatos pokyčius
(čia jau kita tema…
galiu pasigirti kad mano apsukrumas <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/good.gif” alt=“Gerai”>)
bet supratau, kad naudinga, kad ją nusikopijavau,
nes priešingu atveju man niekas nieko nesiteikė paaiškinti.
Net ir to ar mano ligoniui geriau ar blogiau.
Na, nebet tiek ,kiek pati galiu matyti ir suprasti.
Labai naudingas dalykas, jei nors trumpam patenka ligos istorija į rankas - tada pats, kiek leidžia kompetencija ir kiek sugebi iššifruoti raštą - gali pasiskaitinėti.</p>
<p>Vienas ankstenis įrašas man buvo visai nesuprantamas
“Chemoterapija netaikytina” - paklausiau gydytojos, kaip tai suprasti, ji atsakė, kad TAI INFORMACIJA GYDYTOJAMS.</p>
<p>O kas tada yra ligonis - eksperimentinis triušis ar vergas, visiškai priklausomas nuo gydytojo malonės.</p>
<p>tai,
labai prašyčiau plačiau pasikalbėti apie CHEMOTERAPIJĄ.
Būčiau labai dėkinga</p>
<p>Chemoterapija netaikytina kai buna blogi kraujo tyrimai. Bent taip buvo mamai <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile7.gif” alt=“Liūdnas”> Kai kraujo tyrimai pagereja, chemija gali buti ledziama. Sekmes ir stiprybes <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”> <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”></p>
<br>
<br>
<p>Chemoterapija ne visada taikoma. Kartais uztenka tik svitinimo, kartais reikia gerti tabletas. Zinai, tiksliai nepasakysiu, bet kai kurie chemoterapija vadina injekcijas, o kiti - tabletes… Chemoterapijos netaiko, kai augliai buna galvoje…
Jei ko nori klaust, parasyk <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/mail.gif” alt=“Laiškas”></p>
<p>Kraujo tyrimai (ačiū Dievui) dar kol kas geri.
ir iki šiol dar nebuvo blogų.
o be to jau dabar ir paskyrė chemoterapiją.</p>
<p>bet labai namaloniai nuskambėjo tas paaiškinimas, kad
tai informacija gydytojams.
Įdomu, kokia tada informacija privaloma ligoniui.
Ar pakanka pranešti, kad tau Ca, kas prilygsta vėzdu per galvą</p>
<br>
<br>
<p>Na, kad gydytojams tai manau parase todel, kad kiti be didelio tyrimu nagrinejimu zinotu, o ne siaip del kitu priezasciu. <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”> Ir is vis, mazai yra gydytoju, kurie nuosirdziai su ligonio artimaisiais bendrauja…</p>
<p>taip tikra tiesa, kad nieks nieko ten žmoniškai nepaaiškina.
Eik ten , eik ten.
Ir vykdai viską kuo nuolankiausiai.
net nesuprasdamas (ir net nesusimąstydamas), ar tokia gydymo taktika gera ar ne.
O visgi, kada pakliuvo į mano rankas ligos istorija, tai nelaukdama eilutėje prie eilinio konsultanto durų, persiskaičiau gana keistų dalykų.
pavyzdžiui:
Lape apie taikytą švitinimą yra lentelė apie procedūros efektyvumo poveikį naviko plitimui.
taigi pažymėta, kad " poveikis <50% "
Taip, taip MAŽIAU 50 %
<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/pavarges.gif” alt=“Pavargęs”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/pavarges.gif” alt=“Pavargęs”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/pavarges.gif” alt=“Pavargęs”></p>
<p>dar vienas “įdomus” dalykėlis paaiškėjo.
Istorijoje parašyta " gydymo taktika neaptarta" </p>
<p>tai kaip čia išeina?
taktika priklauso nuo to, pas kokį gydytoją pakliūsi:
jei pas gerą specialistą ir sąžiningą ir dorą žmogų - vienokia,
o jei pas… <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/baisus.gif” alt=“Baisu”></p>
<br>
<br>
<p>nnniaura6<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/flower.gif” alt=“Gėlė”>, niekam ne paslaptis, kad gydytojai perkami <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”> O dar tokiose istaigose, kaip onkologines ligonines…
Jei neturi kas uztaria, kas pasako zodi uz tave - retai kada pakliusi pas geriausius gydytojus. O ir moketi reikia. Sakau REIKIA, nes dabar jau isitikinus 100 proc. Pries visas problemas taip nemaniau <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile8.gif” alt=“Nekaltas”>
Siaip apie Kauno kliniku onkologus esu kuo geriausios nuomones, o apie vilniskius nedaug to girdejau… Nors gal priklauso pas ka zmogus gydosi…</p>
<p>kai man pasake is pradziu net nesureagavau… na serga tai serga… bet kai pradejo akyse nykti zmogus, tik tada supratau kox siaubas… </p>
<p>o su serganciu reikia daugiau bendrauti, rodyti daugiau meiles… ns po to tik gailiesi, kad per mazai laiko kartu buvai… bent jau dbr tokia situacija pas mane… vis dar gailiuosi, kad per mazai skyriau laiko ir per mazai pasakiau<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/smile1.gif” alt=“Šypsena”></p>
<p>na, štai bekalbant vėl iškilo nauja dilema:
PAS KOKĮ GYDYTOJĄ PAKLIŪTI?
PAS GERĄ SPECIALISTĄ, TAKTIŠKĄ IR MANDAGŲ ŽMOGŲ?
Ar… pas kuris paklius.</p>
<p>Čia gi ne tas atvejis: kad kas bus tas gerai.
Juk gyvenimas ir sveikata gali būti negrįžtamai sujaukti.</p>
<p>Ir kaip žinoti, kas ir kaip, kur geriau.
Štai dėl to ir pradėjau čia diskusiją, kad tie, kurie jau praėjo panašius "Kryžiaus kelius’ patartų kaip geriau pasielgti.</p>
<p>kad “viskas mokama”
<img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/ne.gif” alt=“Ne”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/ne.gif” alt=“Ne”><img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/ne.gif” alt=“Ne”> nieko nauja. Vieša paslaptis.
Čia kaip gerai žinomame anegdote
Gydytis veltui -
gydytis veltui</p>
<p>Juk net įstatymas yra priimtas, kad gali “dėkingi” pacientai atsidėkoti už gydymą iki 1 MGL dydžio dovanomis.
gali… taip taip gali <img border=“0” src=“/shared/oldFiles//i/xsmiles/taip.gif” alt=“Taip”>
Čia ne blefas, taip buvo skelbta prie kokį pusmetį spaudoje.
Ofcialiai gali,
o kiek neoficialiai?</p>
<p>Bet čia nuklydau į lankas.
nėra reikalo apie tai kalbėti. Yra kaip yra…</p>
<p>Geriau kas galite patarkite, kaip nepadaryti klaidų, kaip nepakenkti ligoniui tame onko.
kaip artimiesiems laiku pastebėti,jei daromos aplaidžios klaidos.</p>
Jap, gydytojai daznai perdeda… Pries pat kaledas mama pasake kad viena mokytoja (tevu drauge, mano gereusia mokytoja, taip pat mokykloje mylimiausia mokytoja ir siaip nerealus zmogus) isvezta y reanimacija su meningito labai sunkia forma. Gydytojai dave 2% kad ji isgyvens. Sake jau galit pirkt karsta… Kai buvo pirma klinikine mirtis, visi galvojo kad viskas… kai antra…visi galvojo kad viskas… Bet… Ji jau dabar sveika, dirba, tusinasi ir toliau gyvena savo nuotaikinga gyvenima… Beje, kai susergu (gripas, persalimas ir pan) man asmeniskai labai patinka kai aplink mania shokineja visi, lepina ir tt, dabar netgi draugiu prisikvieciu kai susergu (tokiu kurios dedasi labai rupestingom), bet jei suzinociau kad sergu onkologine liga, tikrai nenoreciau kad kad mane taip lepintu, gailetusi ir pan… tfu tfu tfu
matai,StarFish, čia viskas daug sudėtingiau 
kenčia ligonis (ne dar ne fizines kančias, labiau dvasines) Depresija ir jam ir aplinkiniams. kartais apima baisi neviltis,kartais galvoji, kad o gal… gal dar kaip nors … Sunku gyventi su tokia diagnoze O pakeisti nieko negali