Zinau ta jausma. Puikiausiai. Paprasciausiai man atrodo, kad musu smegenyse uzprogramuota visada kazko siekti, kad ir kiek jau butum pasiekes. Todel dauguma rezultatu, o ypac nublanksta ir atrodo nebeverti demesio… Patarimas : tas jausmas praktiskai visada praeina. Nemesk visko, nes gailesies. Stenkis galvot apie tai, ka galvojai, kai jis dar nebuvo tavo, kaip svajojai… Jei (kai) iskesi, busit laimingi. Manau. Sekmes dideliausios ;*
niuz gi is tikruju kai pasieki ko troskai, dazniausiai praeina visas idomumas ir malonumas…gali buti, kad zmogus kuri isivaizdavai labai zavingu ir pan. is tikruju nera toks, nes dazniausiai kai pradedi bendrauti artimiau, pasirodo, kad ne toks jis ir saunus yra, nes kai mes bandom uzkariati nepastebim daznai to zmogaus blogu savybiu , elgsenos ar pan., arba jis tiesiog nerode ju…tad nusiviliam kai pamatom ji kitoki, nei manem kad jis yra…zinoma daznai buna, kad tikslo siekimas kur kas malonesnis, idomesnis, intriguojantis ir visoks kitoks, nei tada kai pasieki tiksla…tada pasiekus tiksla, tarsi atsipalaiduoji ir nebedarai, nebekreti tu nesamoniu, smulkmenu, kurias isdarinejai uzkariaudamas…jei jau uzkariavai tai issiskyrimas gali ivykti ir bus iskaudintu vienaip ar kitaip…idealiu zmoniu ner, tad gal verta pagalvoti ir susimastyti apie tai, jog gal visgi galima su tuo sugyventi ir gal net panaudoti kaip nauda…kartu augti ir tobuleti smagu, kai to nori is tikruju abudu… …
Bet kodel viksas taip keblu? As stebiu ir zaviuosi zmonemis, kurie labai greitai uzmezga gan artimus santykius. Gal jiems jie ir nutruksta greiciau. Bet visgi. Jie bent trumpam pabuna laimingi… Kodel man viskas taip sudetinga, o kitiems taip paprasta? Gal cia tokia zmoniu kategorija? Kuriems sunku susikurti sau laime…
Manau,kad reiktu pasakyti tiesa,nes ir paciai taip yra buve!Kuo ilgiau temsi tuo skaudziau bus tam zmoguciui,ir tuo labiau paciam sazine skaudes!!!Kad ir kaip butu skaudu,bet tai yra ziauri realybe
nublanksta ir atrodo nebeverti demesio… Patarimas : tas jausmas praktiskai visada praeina. Nemesk visko, nes gailesies. Stenkis galvot apie tai, ka galvojai, kai jis dar nebuvo tavo, kaip svajojai… Jei (kai) iskesi, busit laimingi. Manau. Sekmes dideliausios ;*
niuz gi is tikruju kai pasieki ko troskai, dazniausiai praeina visas idomumas ir malonumas…gali buti, kad zmogus kuri isivaizdavai labai zavingu ir pan. is tikruju nera toks, nes dazniausiai kai pradedi bendrauti artimiau, pasirodo, kad ne toks jis ir saunus yra, nes kai mes bandom uzkariati nepastebim daznai to zmogaus blogu savybiu , elgsenos ar pan., arba jis tiesiog nerode ju…tad nusiviliam kai pamatom ji kitoki, nei manem kad jis yra…zinoma daznai buna, kad tikslo siekimas kur kas malonesnis, idomesnis, intriguojantis ir visoks kitoks, nei tada kai pasieki tiksla…tada pasiekus tiksla, tarsi atsipalaiduoji ir nebedarai, nebekreti tu nesamoniu, smulkmenu, kurias isdarinejai uzkariaudamas…jei jau uzkariavai tai issiskyrimas gali ivykti ir bus iskaudintu vienaip ar kitaip…idealiu zmoniu ner, tad gal verta pagalvoti ir susimastyti apie tai, jog gal visgi galima su tuo sugyventi ir gal net panaudoti kaip nauda…kartu augti ir tobuleti smagu, kai to nori is tikruju abudu… 