Jausti dėkingumą
Ir iš kur tas kvailas posakis – "jausti dėkingumą"? Kažkoks fintas, diplomatų ir rusų kalbų mišinys.
Vietoj to, kad pasakytum "ačiū", atsidėkotum žmogui, na kad ir nebyliai. Gerą darbą padaręs suprastų. Juk jis geras žmogus. Bet ne. Už gerą "jaučiame dėkingumą". Kažkoks sintetinis "ačiū". Bet pastebėjau, kad jis populiarus.
"Ačiū", "dėkui" darosi nebemadingi.
Tai vis aciu ponui PUPKIUI…
.Kalbininkai dar tokiu zodeliu pritrauks ir dar kirciu tokiose vietose pridės
Prie ko čia Pupkis. Aš apie moralę, o Tamsta apie karbiuratorių.
o karburatorius tai jau ne moralus
Dekinguma suprantu nebylu
4, negirdejau 
Gal cia naujas mados klyksmas… 
jausti ne dekinguma reikia o PARTNERE…
brandi asmenybe jaucia ta jausma savo 
, o nebrandzios -
Juk pasakyta… "Jausti dekinguma". Tai ir jausti reikia… tyliai… sirdyje… 
Na tu cia labai pripainiojai… Ne velnio nesuprantu ko nori .Ar cia apie pati dekingumo jausma (kuris siaip jau labai teigiamas), ar apie to jausmo ishraishka, kai zhodzhiu/rashtu ar konkliudentiniais veiksmais ishreishkiame dekinguma. Taigi kame problema
Savokos…
Jausti…indomi savoka…
Dekingumas…irgi tokis is fantastikos…
O bau kartu…
Kalbininkai nieko nepasakytu,kas patiktu…
Bet…is tuscio i kiaura…papilstysim…
Savoka…
Gerai, pabandysiu paprastai ir aiškiai.
Darai, darai žmogui gera, o jis nei kriukt. Jis "jaučia dėkingumą".
matai 4, jei nebusi toks kaip visi tai tave greit apkaltins sensimonizmu, o tau priestarauja visiems