Kiek nuostabu, jog apie tokią pop muzikos asmenybę kaip Amerikos žydas BOB DYLAN biografinis filmas pasirodė tik dabar. Juk įtakingiausias muzikos leidinys „Rolling stones“ prieš porą dešimtmečių paskelbė, jog dabar 83-ų savo dainų autorius ir atlikėjas yra antras įtakingiausias žmogus muzikos istorijoje. Ką gi, jei tik artimiausiu metu sulauksime filmų apie visus keturis biltlus, Maiklą Džeksoną ir kitus manykim, jog stipraus Holivudo profesionalo JAMES MANGOLD „Bob Dylan:visiškai nežinomas“ nevėluoja. Be kitų žinomų šio režisieriaus filmų (puikiausias nepriklausomojo JAV kino pavyzdys su Stalone „Policininkų žemė“, „Traukinys į Jumą“, paskutinis Indiana Jones, „Le man’66“ ir kt. filmai), yra ir išskirtinis biografinis 2005 m. filmas „Walk the line“ (Lietuvoje verstas „TIES JAUSMŲ RIBA“) apie ir šiame filme sužmėžuojantį muziką Johnny Cash.
Kino mėgėjai prisimena taip pat garsaus filmų kūrėjo Todd Hayness 2007 m arthousinį filmą „MANĘS ČIA NĖRA“, kuriame Bobą Dylaną vaidino net 6 aktoriai (Richard Gere, Christian Bale, Heathe Ledger, ir, keisčiausia – Cate Blanchet). Po metų jau betarpiškai stebėjau ir klausiau Bobo Dylano, kai jis koncertavo Siemens arenoje. Koncertas pasižymėjo šaltumu. 67-ių Bobas visai nebendravo su publika, nors gale ištarė „ačiū“ ir pristatė skaitlingos savo grupės narius. Manau, koncerto aurą sąlygojo ir neišpopuliarėjusių dainų atlikimas, kai dauguma publikos nepajėgūs iššifruoti angliškus dainų tekstus, kas Dylano kūryboje yra ypač reikšminga. Nei vienas žurnalistas, nekalbant jau apie gerbėjus, negalėjo net prisiartinti prie žvaigždės. Gausiai vietiniai apsaugai vadovavo atsivežtas profas iš Amerikos, turintis karinį išsilavinimą. Koncertinės agentūros atstovai, bandė aiškinti, kad Bobas Dylanas jau yra viską sukūręs (jo žymiausi 4 hitai yra: „Knocking on a heaven door“, „Blowing in the wind“ (labai prisidėjęs prie Gyčio Paškevičiaus karjeros), „Like a rolling stones“, „Mr. Tambourine man“ – įkėlus pavadinimus į Google, galima prisiminti šias dainas) ir jam nereikia labai stengtis. 
Tiek ne apie filmą rašau, kad galėtumėte palyginti filme kuriamo muziko įvaizdį su realiu įspūdžiu apie jį. Sakyčiau, neprasilenkia, nors filme rodomas dvidešimtmetis vaikinas – pradžioje niekam nežinomas. Tęsiant, galima paminėti, kad nėra muzikanto, kuris turėtų tiek apdovanojimų ir pripažinimo pasiekimų. Jis įrašytas rock’n’rollo šlovės muziejų, turi Oskarą už geriausią muziką filmui, Auksinį gaublį, daug Grammy premijų, Pulitzerio literatūros, o, svarbiausia, vienintelis iš dainų kūrėjų – Nobelio literatūros premiją (2016 m.) Kai jis neatvyko į Švedijoje vykusią iškilmingą premijų įteikimo ceremoniją, balsų, kad derėjo įteikti premiją kitam, pvz. Leonardui Cohenui, netrūko.
Taigi, biografijos epizodo filmas, kuris už 20 dienų pretenduos net į 8 Oskarus (geriausias metų filmas, geriausia režisūra, geriausias pagrindinis aktorius (Timothee Chamalet), geriausias ne pagrindinis moters vaidmuo (Monica Barbaro-Joan Baez), geriausias ne pagrindinis aktorius ( Edward Norton – Pete Seeger), geriausias adaptuotas scenarijus, geriausias garsas, kostiumai) „BOB DYLAN:VISIŠKAI NEŽINOMAS“ nėra apie atsitiktinę asmenybę. Visų tų nominuojamų Oskarų tikrai negaus, bet labai įsitraukęs į filmo atsiradimą jauno kino žiūrovo numylėtinis TIMOTHEE SHALAMET turi nemenkų šansų savo pirmąjam Oskarui. Jis įsijungė į filmo komandą dar prieš pandemiją, kuri sustabdė filmo filmavimą. Priverstinę pauzę sukėlė ir scenaristų streikas. Irt kaip prodiuseris Shamalet pasistengė, kad filmas atsirastų.
„BOB DYLAN:VISIŠKAI NEŽINOMAS“ atstovauja tipiškiems biografiniams filmams. Kažkokių atradimų jame nėra. Nėra ir akivaizdžių duobių. Kritikai pažymi rodomos Dylano istorijos fragmentiškumą. Pasakojimas prasideda kai dvidešimtmetis vaikinas iš Minesotos atvyksta į Niujorką. Atsiranda tarsi iš niekur, nes filme nesivarginama informuoti, kad tėviškėje jis buvo mokyklos ansamblio narys ir grojo klasikinius rock’n’roll’us. Čia jį įtraukia amerikietiška folk-country muzika. Kur tik padainuoja ROBERTAS ALENAS ZIMMERMANAS, Niujorke pasivadinęs Bobu Dylanu, visi jo klausantieji „susilydo“ iš laimės. Kadangi tikrai atskleidžiantis savo talentą vaizduojant intravertą dainų kūrėją TIMOTHEE SHALAMET dar ir vokalo kelis mėnesius mokėsi pas pedagogą, jo vokalas nėra toks įtaigus kaip originalo. Man priminė jau Vilniuje koncertavusio atlikėjo balsą, kai jis pasidarė džergždantis. Jauno buvo švarus, tyras. Galite paklausyti žemiau nurodomuose nuorodose. Bet ką besakytum, Timothee yra šaunuolis. Kaip ir MONICA BARBARO, vaidinanti taip pat ryškią country music žvaigždę Joan Baez. Ypač giriamas aktorių dainavimas duete…
„BOB DYLAN:VISIŠKAI NEŽINOMAS“ koncentruojasi į du siužete rodomus konfliktus-dramas. Pirmas, be abejo, Bobo meilės romanai. Jis išties turėjo, kaip sako pati JOAN BAEZ, audringą romaną su ja. Tačiau tuo pačiu metu turėjo romaną ir su nežinomą visuomenei itale, kuri filme pavadinta Silvija ir ją vaidina žinoma aktorė ELLE FANNING. Taip buvo 1961-1965 m. periode, kuri ir aprašo Elijah Wald knyga „DYLAN GOES ELECTRIC“. Jau pavadinimas nusako antrą biografinį konfliktą su aplinka. BOB DYLANAS nutarė „persiversti“ ir muzikuoti ėmė su grupe, naudojančia elektrines gitaras, rimčiausią būgnų sekciją, hamondo vargonus. Sunku pasakyti, ar tikrai dėl to įvyko „snukiadaužis“ Newport folk festivalyje, ką matome filme, bet toks virsmas Dylano biografijoje tikrai buvo. Štai pažiūrėkite, kaip jaunuolis skambėjo festivalyje 1964 m. (https://www.youtube.com/watch?v=OeP4FFr88SQ) ir palyginkite su 1965 m. įrašu (https://www.youtube.com/watch?v=a6Kv0vF41Bc&t=44s). Žodžiu, yra ką rodyti filmininkams.
Visi filme rodomi garsūs folk-country muzikantai išties figūravo BOB DYLAN iškilime į žvaigždes. Jo kumyru išties buvo WOODY GUTHRIE (vienintelis filme nedainuoja, nes nepagydomai serga), PETE SEEGER, JOAN BAEZ, JOHNNY CASH.
Baigiant būtina pažymėti, jog BOB DYLAN yra litvakų palikuonis. Jo tėvo seneliai iš Odesos, o štai motinos – iš Vilniaus. Gaila, kad jis buvo taip abejingas aplinkai Vilniuje. Šiaip tų litvakų netrūksta Amerikjoje – Woody Allen (seneliai iš Panevėžio), milijardierius, Dallas Maverics bendrasavininkis Mark Cuban (šaknys – Darbėnuose), Charles Bronson (tėvas nuo Druskininkų, tikra pavardė Karolis Bučinskis), Sean Penn (senelis Moišė iš Merkinės) – karo pradžioje įteikęs savo Oskarą V. Zelenskiui, sakydamas „Tai tik simbolinis dalykas. Kai laimėsi karą, grąžink statulėlę į Malibu“, Errol Morris, dokumentinio kino kūrėjas, Oskaro laureatas (senelis nuo Vilniaus), Adam Sandler (proseneliai iš Vilniaus apskrities), Robertas Zemeckis (pats atvykęs ieškojo protėvių Ukmergėje), Harrison Ford, Dustin Hoffman (klaidingai nurodoma, kad protėviai iš Minsko), specifinių rūbų dizaino žvaigždė Lena Himmelstein (gimė Kaune) ir kt. Šį off-topic surašiau, kad suvoktume kaip tokios personos galėjo padėti Lietuvai finansiškai bei garsinti savo protėvių Žemę, jei ne tas prakeiktas holokaustas. Jie nepasitiki dėl istorijos peripetijų dabartiniu savo protėvių kraštu. Tokie kaip valdantysis Žemaitaitis irgi prisideda prie to…
Filme nurodoma, kad BOB DYLAN per karjerą išleido net 55 albumus, JOAN BAEZ – 30. Matyt ten suiskaičiuoti ir ne originalūs nauji, nes statistika tiek daug nesuskaičiuoja. Bet vis tiek, filmą apie tokią asmenybę, o dar ir su lietuviškomis šaknimis, verta pamatyti
Reklaminis filmukas:
