Manau sluotkotininkams zvejybos idomumas susideda is 80% ivykiai iki zvejybos ir 20% pati zukle su iki 1.5 kg laimikiu (beveik visada)
Ziurekit kad mums nereiketu jusu traukt kolegos ir mestis ant vainiko, sis diablo nuotikis visai nejuokingas, kazkada pats gelbejau drauga lediniam vandenyje
diablo jei smarkiai nusalai billlla tai greiciau susizvejok mergina ir staigiai aissildysi drauguzi jei kas tai prie oksalio ten neblogos trinasi ar prie gintaro na kritiniu atveju uzsisakyk Penkepirste Kulokaite
Nu i velniop tokia ribalka. Fuk, ezeras kazkoks *****, aplomai vakarykste rybalka totalus kosmaras. Is pradziu diabolas iluzo, as jo daiktus rinkau, po to draugelis rinko mano. Blia o saltis koks buvo, as irgi iluzes pisdinau i masingo draugelio pazystamo hata, ten zmogeliukai dave ikalt karstos arbatos, kelnes ir kerzus, su kuriais galvojau, kad geriau jau su slapiais savo batais varyciau. Bet nieko, siandien noras ant ledo lipt vel yra. As tai nedaug ir te suslapau, bet kaip pasakojo draugelis issokau kaip kulka is vandens, ar is karto griuvau, tai sugebejau net kiausu nesuslapt. O dar nazralis, tai vabsce…
dar hrien zino kur diabolo ir mano irankia-vienus surinkau as, kitus mano bicas, dar aisku kanors palikom…
Diabolo 3310 sekmingai dziuna ant radiatoriaus, o dar geresne buvo reakcija kai pamate su tais kerzais skolintais.
Jo shoodina rybalkė gavos
Po Diabolo lūžio mes su kolega pasitraukėm į pakraštį, bet pakrantėse jokio kliovo nebuvo. Apie 12 val. nutarem važiuoti namo, bet Kaliuha buvo gerai užstatęs savo audi, todėl šansų apvažiuot buvo mažai. Iki Kaliuhos ir jo draugo eiti ledu nesinorėjo, kažkaip nedrąsu buvo. Pabandžiau apvažiuot ir kaip reikėjo tikėtis pakibau griovy ir smertelnai.
Laukiam grįžtančių Kaliuhos su draugu.
Nuo kranto matėm tokį vaizdzialį - Kaliuha karts nuo karto nukrenta pilvu ant ledo ir guli , pribėga jo draugelis ir pakelia jį, taip kartojosi n kartų. Galvojom gal žiūri dugną pro eketes, bet kadangi gylis nemažas kažkaip keistai atrodė. Kai jie grįžo, viską supratom, pasirodo bičai abu padarė po 0,5 , Kaliuha nebepastovėjo ant kojų ir vis bandė prigult ant ledo pailsėt
Abu bičai įsidrasinę po nutarė grįžt per ežerą tiesiu taikymu, o ne pakraščiu. Kaliuha beeidamas įlūžo, bet biški mažiau negu Diabolas, išsikapanojo gan lengvai.
Kai pamatėm abu grįžusius bičus, supratom kad nei vienas, nei kitas audziuhos nebeišvarys. Paėmėm iš Kaliuhos raktelius ir bandėm išvaryt patys, bet kadangi pas jį automatas, tai užsikasė sniege Atėjo vietinis ir su ironiška šypsena pareiškė, kad mum piazda, išvažiuot be šansų. Sako einu atsivesiu arklį ir bandysim traukt. Šiaip ne taip ištempėm Kaliuhos audzi ant kelio. Su mano Jetta vargo buvo daug daugiau, betraukiant mašina nuslydo į griovį taip hrenovai , kad galvojom jau be traktoriaus bus ragas. Tačiau kaimiečio arklys pasirodė visai ne slabakas buvo, per didelius vargus pavyko jam ištraukt mano mašiną.
Kaliuhą vietiniai gerai priėmė, davė persirengt rūbus sausus, pasišildyt.
Pasiūlėm kaliuhai parvairuot jo mašiną, bet jis labai pasipriešino, sakydamas kad visai jis ne ir sugebės parvažiuot, įtikint jo nepavyko. Kaip jie grįžo iki Vilniaus nzn, reik tikėtis kad be nuotykių.
kaip ten mano telefoniukas
as irgi i tokius nevarysiu
kaliuha savo buto numbery parasyk,nes tik padjezda zinau,o telefono numeriukas irasytas tik 3310,kuri ant tavo batareju sildosi