„Šis dėdė visai nupušo ar bent jau suvaikėjo“, – pagalvos ne vienas, pamatęs, kad rašau apie vieną iš pasaulinio kino vasaros hitų „Barbie“. Maža to, dar ir giriu filmą (o tik tą daryti ir norisi!) bei siūlau nužingsniuoti į kino teatrą. Tokia pirma reakcija į šią rekomendaciją galima, jeigu nepastebėjote jau mačiusių šį filmą žmonių nuomonių, nesidomėjote socialine erdve. Ir kad pasaulinėje žiniasklaidoje yra kino kritikų liaupsių filmui antplūdis! Nesu matęs, kad abi liepos vidurio išeigines didžiausia Lietuvoje kino salė Vingyje, skaičiuojanti beveik 600 vietų, būtų pilna! Tokius vaizdus regėdavau tik kai kuriuose kino festivalių seansuose.
Tiesa, suplūdo žmonės, kuriems 30-imt ir mažiau, savo vaikystėje realiai žaidę su lėlėmis Barbė, Kenas ir kt. Pabandysiu keisti požiūrį į kiną, kai sprendžiama tik iš pavadinimo ir numanomos temos.
Stipriai garsėjanti filmo režisierė Greta Gerwik (puikiai įvertintas buvo jos ankstesnis filmas „Mažos moterys“), prieš ketvirto savo filmo „Barbė“ pristatymą tarsi intrigavo – „lėlė čia tik alegorija!“ Ir tikrai. Mane filmas pakerėjo visų pirma ne rožiniu (ar šaltibarštiniu) sužmogintų lėlių pasaulio spalvingumu, nuostabiai pasakiškais vaizdais, faina nuotaikinga muzika (įspūdinga pradžia su Richardo Štrauso hito „Taip kalbėjo Zaratrusta“ parafraze), choreografija, kostiumais ir dar kitais malonumais akims ir ausims, bet savo prasmingumu!
Nors pirmas kadras yra žiaurus, kai brutaliai naikinamos tokios lėlės kaip buvo mano vaikystėje todėl, kad virš visų atsiranda „didžioji“ barbė. Spėriai žiūrovas įsukamas į videoklipo stilistikos kaleidoskopą apie barbių pasaulį. Visos čia laimingos, visos turi funkcijas (ypač įsidėmėjau Barbę-Nobelio literatūros premijos laureatę ir Barbę-prezidentę), bet visuotinis džiaugsmas, didžiulis egzistavimo optimizmas ir lengvabūdiškumas užstringa, kai pagrindinė – STANDARTINĖ barbė aptinka savo netobulumą (o, siaube!) – pilnapadiškumą! Pasakiškame pasaulyje neeilinis sutrikimas ir pasimetimas! Imamasi radikalaus problemos sprendimo būdo. Užbėgant siužetui „už akių“, ir barbės, ir žiūrovai išsiaiškins, kad pasireiškęs „standartų neatitikimas“ tėra visiška smulkmena, kurią gausybės barbių nuotykių paletėje, standartinė barbė užmirš.
Jau supratote, kad siužetas tarnauja absoliučiam išvaizdos standartų eliminavimui ir dėmesio jiems kritikai. Ogi neužmiršome apie prieš keletą metų buvusį sujudimą pasaulio žiniasklaidoje, kad norėdamos būti panašios į savo barbes, jaunos merginos drąstiškai siaurino liemenį, sukeldamos didžiules mitybos ir psichologines problemas sau. „Barbė“ – šaunus etalonų ir normų paneigimas ir požiūrių į standartus išjuokimas! Ir kadangi į filmą gali eiti labai jaunos žiūrovės, tai jų palyda privalo šiuos aspektus užaštrinti po seanso aptariant įspūdžius.
Nesigilinant į viską, „Barbė“ išjuokia daug ką. Barbių sukūrėjų „Mattel“ įsikabinimą į savo sukurtus standartus. Esminis dėmesys įpusėjus filmui persiorientuoja į patriarchato visuomenėje kritiką. Kliūva netgi gaudynių filmams, tokiems kaip „Neįmanoma misija“, kai „Mattel“ valdyba išsijuosusi gaudo standartinę barbę, kad ši savo klausimais negriautų nusistovėjusių verslo imperijos kanonų. Kliūva ir gyvenimo būdo formuotojoms, privalančiomis visada rodytis idealioje būsenoje, dažnai prasilenkiančioje su esama realybe. Žodžių, atrodančiai lengvabūdiškai pramoginiame turinyje, autoriai prismaigsto aibes šiuolaikinės visuomenės kritikos bei jos pajuokos „špilkų“. Todėl ir siūlau pamatyti filmą ne vien jaunimėliui (jiems reklamos nereikia!), bet ir jų dėdėms ar tetoms…
Kaip atsirado šis filmas. Idėja priklauso Holivudo žvaigždei Margot Robbie. Ši į aukštumas pakilusi dabar 33-ų australų kilmės aktorė, turinti savo prodiuserinę įmonę, (filmavosi pastaruoju metu karaliaujančiuose kino ekranuose žymių režisierių filmuose: „Babilonas“, „Amsterdamas“, „Asteroidų miestas“, paskutiniame Quentino Tarantino filme kartu su Brad Pitt, Leonardo di Caprio), 1918 m. iš kompanijos „Mattel“ nusipirko teises kurti filmą apie jų produktą barbę ir kitas jų sukurtas tos serijos lėles. (Manau, dabar kompanija gal ir nesidžiaugia, nes stiprokai liko pašiepti. Nors ir reklama galinga jiems tuo pačiu). Susitarė su minėta Greta Gerwik, kad ši kartu su patyrusiu kino versle vyru Noah Baumbach ne tik parašys scenarijų filmui, bet ir režisuos. Pradžioje Margot numatė, kad pagrindinės barbės vaidmenį galėtų suvaidinti žydė, kiek mažiau už ją garsi aktorė, Gal Godot. Bet ši atsisakė. Teko pačiai Margot imtis esminio filmo personažo. Ir ji išties puiki standartinė barbė gavosi!
Nuo pat pradžių filmo kūrėjai antram pagrindiniam personažui, barbės draugui Kenui suvaidinti nematė kito aktoriaus, kaip tik dailiosios lyties numylėtinis Rayan Gosling. Laimei, jis neatsisakė ir filme yra tiiesiog puikus! Pastebimai pasportavęs Rayanas nepamiršo savo įgūdžių iš „La la land“ šokti. „Barbėje“ yra įspūdingas jo kolektyvinis šokis! „Mattel“ vadovą vaidina žinomas aktorius Will Ferrell. Už kadro kalba britų žvaigždė Helen Mirren.
Kvaila svarstyti apie būsimus Oskarus, tačiau kad „Barbė“gaus keletą vadinamųjų „techninių“ Oskarų, pvz. dailininkui, rūbų dizaineriui, dekoratoriui, beveik neabejoju.
Tapo įprasta, jog prieš seansą būna grūstynės prie spragėsių ir Colos. Nes kino teatrai virto ir maitinimo taškais. Tačiau „Barbė“ „suorganizavo“ ir dar vieną eilę, jau po seanso. Gausus būrys išsirikiavo norinčiųjų nusifotografuoti stačioje barbių žmogaus dydžio barbės pakuotėje-dėžėje. Kurgi ne, jei seansui radai šaltibarščių spalvos aprangos detalę. Būtina įsiamžinti!O visų naudojamas GOOGLE, savaip žaviai paminėjo filmo premjerą – surinkite jame „Barbie“…