Sykį praeitą vasarą prisiliuobėm su gerbėju sidro ant Barbakano šlaito, pražiopsojom paskutinį trūliką namo, nutarėm pėstinti, kadangi per abu 30 centų susirinko. Na kiek papėstinus prisireikė man į krūmus. Ir šast tuo metu skambina man į mobiliaką.
“Tu kur?”
“Krūmuose prie Užupio.”""
“Su kuo?”
“Su Ženia…”
“Atvažiuoju pasiimt!”
Reikia pasakyti, tas Ženia už mane jaunesnis 6 metais ir aplamai labai mielas džentelmeniškas vaikinukas. Tai vat, išsigandęs mūsų pokalbio, puolė jis mane traukti iš krūmų ant gatvės, kad ginkdie nepagalvotų, kad mes ten krūmuose ką negero veikėm. O aš užsispyrus nėjau, mat su susitarėm, kad jis mane iš krūmų pasiims. Taip jis mus ir rado - pagal prie krūmų stypsantį ir bejėgiškai rankomis skeryčiojantį Ženią.
Kaip bebūtų keista, Ženia į dūdą negavo
Dar prisiminiau,kai buvom turistiniame zygyje,berods dar vienuoliktokai buvom
Prisigerme, kaip visada.Na, vienas draugelis sako - einu myyyzt Prisidege cigarete, ja i dantis ir nuejo.Is pradziu lipo i klalniuka, o po to nuo kalniuko.Grizta - cizos bykas prilipes prie smakro.Pargriuvo, o bykas ir prilipo.Svarbiausia, kad ji net nejaute ir ryte niekaip nesuprato,kodel jo smakras nudegintas
aš čia vis bandau prisimint bet ne viską pavyksta jaučiu knygą galėčiau apie nuotykius parašyt…
…vienas jau senas (dabar į galvą šovė)gėrėm gėrėm…prie Neries…kažkas mobiliam man pakeitė melodiją į tokią kur tipo mentai važiuoja -tipo sirena ten kažkokia…aš jau gerokai sugalvojau kad reik eit gamtos palaistyt… įsigrūdau į krūmus ir girdžiu mentai važiuoja…na iškišu galvą - galvoju ko jie čia duodas… ir nedaeina kad čia mobilus kišenėj,…tai sakė ten vos nenulūžo į mane žiūrėdami…
Dar viena prisiminiau Dede papasakojo. Buvo prisigeres namie, uzmigo ir jaucia, kad kazkas ji kad buciuoja, laizosi, glaudziasi, pagalvojo, kad zmona uzsinorejo, visas patenkintas. O atsibudo apsikabines su ju suniuku
Dar tarybiniais laikais pas draugus tiek prisiliuobem, kad drauges vyrui protas pasimaise… pavydus nesvietiskai jis.
Tai ten tikra pogroma padare, taburetes ne tik per langus su stiklais leke, bet ir i jos galva
Kaimynai iskviete tada dar milicija, atvaziavo voronokas, ji siaip taip igrudo ten, o as kaip liudininke pasisoviau kartu vaziuoti
per jega bandziau ilipti i ta pacia buda, du milicininkai vos galejo mane nulaikyti, kol pagaliau mane atplese, apsuko, o vairuotojas priejes taip visai nestipriai spyre man i uzpakali… nuo ko nuvirtau i zolyna… kol bandziau atsistoti, jie nuvaziavo
O man pries kokius 14 metu buvo bajeris.Nuvaziavom pas mano drauges bobulka i kaima drauges gimtadienio svesti.Prisigerem,o kaime tulikas tai lauke tokia budele su skyle vidury.As nuejus tik kyst koja i ta skyle!Ir ateinu i kiemo viduri rekdama:"Koja!Koja!"Visos pagalvojo,kad susizeidziau,kol neuzuode.Tada puse sulinio isseme,kol ja nuplove.O ryte as drauges iskoliojau,kad man bata suslapino…Nes neatsiminiau,kas vyko…
O viena mano drauge prisigerus stabiliai nuo vyro pinigus slepia.Ir pati paskui neranda,nes perslepia po kelias vietas.Viena karta rado 100 doleriu hole uz grindjuostes uzkista.Rado tik po 2 men.Labai apsidziauge,aisku…
Dar atsiminiau.Senais laikais teko vazineti i Lenkija su spiritu ir cigarais.Tada eiles budavo dideles.Musu autobuso vairuotojas prisigere ir uzmigo.O cia jau eile i muitine ivaziuoti.Ka daryt?Autobuse arba girti,arba vairuot nemoka.As tada vairavau gal tik vieneri metai.Sedau uz buso vairo ir ivaziuoju i muitine.Lenku muitininkai akis isverte:"Jaki pienkny kieroviec".Pravaziuoju muitine,su kartu vaziuojanciu bernu nurodymais ivarau atbula busa i terminala tarp dvieju furu kaip tikras profas.Pamiegame,ryte prabunda vairuotojas ir sako:"Vo,blia,neatsimenu kaip muitine pravaziavau".
O man taip buvo. Senais gerais laikais, kai buvau jaunas, prisigerem, truko plionke. Atsibundu - blaivykloj. Nu galvoju kaip buvo. Pasirodo girtas vaziavau nakti namo per miesta Pnvz, sustojau priwe uzdarytos traukiniu pervazos ir uzmigau. Privaziavo mentai, pazadinti negali, nuveze su visa masina blaivyklon. Nunese, pagulde - nieko neatsimenu. Is ryto pas keliukus klausia kaip buvo, sakau draugas veze namo kai sustojom jis nuejo i krumus reikalus atlikt, o as ant vairuotojo sedynes persikrausciau ir uzmigau - nepatikejo. Tai ko draugas neatejo - klausia, sakau jusu issigando, arba mane greit nuveze. Iklijavo bauda, pijoko numerius uzdejo, kas pamenat anais laikais buvo tokie, tai stabdinedavo po kelis kartu per diena. Prakaliau masina su visais numeriais.
Pries kokius 5 metus su draugelka ir labai marga kompanija vaziavom i ekskursija - apziuret Panemunes piliu. Pirmyn vaziuojant aprode ne tik pilis, bet ir atnaujintus tualetus pakeliui , atseit, turizmo infrastruktura .
Atgal vaziuodami buse, aisku, Prispyre reikalas. Sustojom prie vieno is moderniu tualetu - uzrakintas , o kazkoks budetojas burnoja, kad jis niekad ir nebuna atrakintas Pokazucha, t’sknt.
Na ka, mes visi i tuos kalnus prie kazkurios pilies. Tupim su drauge, ziurim - ateina toks priplaukes rezisierius is tos kompanijos. Mums ir geda, ir juokas, nei begt, reikaliuko nepabaigus, nei ka O jis atejo ir taip romantiskai: “Mergaites, jus tokios grazios, dar niekur neikit, as jums gitara pagrosiu” Gitaros tai jis neturejo
Oj nigaliu, paskui tas rezisierius dar man vaidmeni siule kazkokiam filme
na iš paskutinės “šventės” dar prisiminiau,kad sugalvojom tekilos vakarėlį pasidaryt…su druska ir citrina ant kūno ir tekila rankose…tai kažkaip visi dalyvavę jau buvo pasiekę tą stadiją kad citrinos neradom tai atsinešėm rūkytos dešros, sūrio…bet panaudojom tai konservuotus žirnelius
tipo sexy juos paimt nuo kūno… ir kišo juos už diržo…tai kelnės visų ryte atrodė…žalios žalios…
na įdomu kaip ryt pavyks…
Atvažiavo draugai iš Ispanijos,na ir aišku šventėm susitikimą…Kai mes - jau užsimanėm- kad jau miegučio laikas- tai vyrai sugalvojo išeiti į laiptinės balkoną daryti pratesimo, maniškis- kaip priklauso muzikantui ir gitarą dar išsitempė…Po valandos einam patikrinti su drauge- žiūrim sėdi- akys jau ratais sukasi- bet gultis neina…
Na ir ką- naktį atsikeliam- vyrų dar nėra- einam į balkoną- butelys paliktas- gitara irgi- užkanda…-vyrų nera…Telefonai namie palikti- - išėjo kažkur…sakom gal į klubą kokį nudardėjo…-lekiu patikrinti kokiais batais maniškis…O piktis jau siaubingas- bet kai pamačiau- kad namie likę vienas batas toks- kitas kitoks- košmaras- ir juokas- ir ašaros……Rytas- vyrų vis dar nei kvapo- ne juokais susirūpinom-( na kur gali žmonės neiti su skirtingais batais…)- apskambinom ligonines,policiją- neiko negirdėt…Po keliu valandų- skambutis- skambina- sako- mes Panevežy (iš Vilniaus)-- sako nieko neatsimenam- bet važiavom saugiai- Jie pasigavo taksi- ir iš Viniaus nuvažiavo į Panevėžį- su vienu batu tokiu- kitu tokiu…
Jau treti metai- tas nebaigtas gerti butelįs stovi- kas met- kai atvažiuoja draugai- parodom tą butelį- tada jau reikalas krypsta į gerąją pusę…
į mobiliaką.
ir aplamai labai mielas džentelmeniškas vaikinukas. Tai vat, išsigandęs mūsų pokalbio, puolė jis mane traukti iš krūmų ant gatvės, kad 
jaučiu knygą galėčiau apie nuotykius parašyt…
uzsinorejo, visas patenkintas. O atsibudo apsikabines su ju suniuku 
… pavydus nesvietiskai jis.
, kol pagaliau mane atplese, apsuko, o vairuotojas priejes taip visai nestipriai spyre man i uzpakali
