Filmas, kurio meniškumas skatina rekomenduoti yra dar rodomas pripažinto Prancūzijos kino talento Francois Ozon „Peteris fon Kantas“. Jis yra iš serijos „Lokys, liūtas ir šakelė“, kurios visus filmus norisi pristatyti. Ir neįmanoma atsiriboti nuo jo istorijos.
Vokietijos vizualaus meno genijos Raineris Werneris Fassbinderis (1945-1982) yra unikumas. Jeigu dar skaitote ką aš čia rašinėju, tai nuostabos išvengti nepavyks. 22-jų pradėjęs kurti filmus, sugebėjo per 14 metų (nuo 1969 iki 1982 m.) sukurti 45 filmus, įskaitant daugiaserijinius filmus televizijai. 26 filmus jis prodiusavo pats arba buvo jų koprodiuseris. Fassbinderis vaidino dvidešimt viename kitų režisierių ir devyniolikoje savo filmų, jis taip pat kūrė dekoracijas, rašė dainų tekstus. Jis parašė 14 pjesių teatrui, 6 kitų autorių pjeses perrašė bei pastatė 25 pjeses teatro scenoje, parašė 4 radijo pjeses, 37 scenarijus bei buvo 13 scenarijų bendraautoris. Nežinia ką dar būtų nuveikęs, jei ne esant 37-ių, nebūtų susiplakęs kokaino ir antidepresantų kokteilį ir perdozavęs. Jis yra tarptautiniu mastu daugiausiai statomas pokario vokiečių dramaturgas, jo pjesės nuolat ekranizuojamos įvairiose šalyse. Fassbinderio filmuose vyrauja veikėjų aistros, destruktyvūs troškimai, priklausomybė nuo meilės ir nuo valdžios. Pernai Scanoramoje buvo rodomas Oskaro Roehlio filmas „Enfant terrible“, kuriame tas „baisus vaikas“ ir buvo Fassbinderis. Įdomu buvo stebėti, kokia netvarka galvoje ir palaidumas buvo šio menininko kūrybos kasdienybė. Tiesa, kritikai teigė, kad per daug Roehlis laisvai interpretavo neseną biografinę istoriją.
Taigi šis genialus darboholikas 1972 m. sukūrė filmą tipišką sau, teatrinio stiliaus „Karčios Petros von Kant ašaros“. Mano akimis žiūrint, įspūdingos dramaturgijos filmą kaip tik ir kalbantį apie aukščiau išvardintas būdingas režisieriaus filmams temas. Kauno dramos teatre šio amžiaus pradžioje buvo pastatytas spektaklis tokiu pačiu pavadinimu (rež. Rokas Ramanauskas). Kadangi dabar savaip perfilmavo šį filmą didžiulis Fassbinderio gerbėjas, prancūzas Fransua Ozonas (2000 m. jis sukūrė puikų filmą pagal Fassbinderio pjesę „Vandens lašai ant įkaitusio akmens“), susidomėję gal norės žvilgterėti į 1972 m. originalų variantą (deja vertimas – tik angliški subtitrai):
Ir štai 55-ių Francois Ozonas paskutiniame iš savo 45-ių sukurtų skirtingų ir puikių filmų, atsisuka vėl į Fasbinderį, pakeisdamas pagrindines ten veikusias moteris į vyrus. Ozono rodoma aistra tiesmukiškesnė, daugiau išsiveržusi į paviršių, kas personažus netgi šaržuoja. Gal būt vaizdavimo skirtingumą galima aiškinti laikmečio skirtumais. Kas be ko, ir menininkų kūrybiniai akcentai nėra vienodi. Būtina pabrėžti, kad abu kino kūrėjau yra homoseksualūs. Pagrindiniai filmų personažai – taip pat. Tačiau nusiteikusiems prieš vienalytišką meilę, reikia paaiškinti, kad filmuose aiškiai vyrauja jausminė sfera, o ne fizinio ryšio demonstracija ekrane. Žiūri filmus ir gėriesi jų meniškumu…
Pakeitęs originale moteriškus ryšius vyriškais, Ozonas sugeba nustebinti ir dviem moterimis, kurios pasirodo garsaus kino kūrėjo Peterio von Kanto bute. Visų pirma tai vokiečių kino žvaigždė Hanna Schygulla, vaidinanti Ozono filme Peterio motiną, o Fasbinderio filme prieš 50 metų – meilės „objektą“ Kariną. Nebeatrenku metų, bet prieš kokį dešimtmetį Hanna buvo „Kino pavasario“ viešnia, kai vyko R. W. Fassbinderio žymiausių filmų retrospektyva, nes Hanna buvo Fassbinderio kūrybos mūza. Ji nustebino festivalio rengėjus, prašydama koncertinės salės, nes yra paruošusi savo mini spektaklį. Taip išvydome puikų muzikinį-biografinį spektaklį apie aktorės kūrybinį kelią. Kita moteris filme – prancūzų kino žvaigždė Isabelle Adjani. Tai aktorė, kuri kaip ir Brigitte Bardot, Merilyn Monroe, Sophie Marceau ir pan., nepasižymi itin didžiuliu dramatiniu talentu, bet gamtos apdovanota neeiliniu žavesiu. Neabejotina, kad aktorė panaudojo visas įmanomas priemones, pvz. makijažas matosi ir iš ekrano, tačiau taip kaip atrodo filme pristatoma kaip ekrano žvaigždė Sidonie, kurią vaidina 1955 m. gimusi aktorė, stulbina! Tikrai nenustembi, kad gali žavėti ir dvidešimtmetį lovelasą. O tarp aktorių tik 11 metų skirtumas…