kodel manai, kad verta apsiriboti vien manimi??
ribos apskritai kenksminga… bet toks jau zmogus - linkes save i jas ipancioti, nes mano, jog taip bus lengviau… paradoksas…
noriu, bet bijau
hm…atsirpasau, ponas, ka vadinate siukslintojais…?..manyciau kad susikoncentravote ties vienu lietaus lasu (atsirpasau paneles uz metafora) ir negalite pasijudinti is vietos…baisu…
beje, tureciau pagirti panele uz gana literaturiskai isdestytas mintis…o mintys tikrai turi pagrindo…ir to pagrindo gana daug…ar as klystu…? beje, jusu kalboje daznai jauciamas mirties motyvas…gal butu glaima pasiteirauti is kur jis kyla…? ir…kodel…?
pagaliau tema vel igauna intriguojancio slamesio…
del mano nuomoniu, literaturiniu issireiskimu, baimiu, mirties motyvu ir viso kito… tai jausmu plakinys, turintis aliuzija i mintis argi ne taip?
ps. lietaus laseli tai vaidinau darzelyje per Kaledas (tada jas dar megau). mama buvo pasiuvusi tokia zydra suknyte su sidabriniais lasais… ech. reiks rasti nuotrauka ir idet i banga
Care, tureciau atsiprasyti Jusu…pagalvojau, kad "siukslintojai" Jums yra visi tie, kurie isiterpia i Jusu ir paneles pokalbi…(kaip gera pagaliau suklysti…!..)…mylejimasis…?..daznai sakoma, kad tai yra dvasinio artumo sustiprinimas suartejant fiziskai…taciau…ji dvieju zmoniu sielos yra labai artimos…ar reikia myletis, kad taptum dar artimesniais…?
heh…o su "lietaus laseliu" taip nesamoningai ir netycia gavosi gana idomiai…kazin ar yra kas nors, kas galetu atsakyti kodel mes sakome vienokius ar kitokius zodzius…?..japonai atsargiasni…jie zodziam suteike dvasia…kotodama…ar zodzio galia galima prilyginti meiles galiai…?..ar is vis yra kokia galia…?
galia (ar energija - kaip bepavadinsi) egzistuoja. ne, ne tik fizikoje ar metafizikoje…
as manau, kad viskas, kas mus supa apciuopiamu ir neapciuopiamu pavidalu, yra galia, igavusi varda. galia, kuria patobulino koks nors griaunantis ar statantis aspektas. zodi ‘‘patobulino’’ cia vartoju istiesu to noredama - nes nemanau, kad tobulas gali buti tik geris. ir, beje, kas jis toks? negi pazistat asmeniskai?
as esu linkusi manyti, kad viskas maziu maziausiai - dualu. galbut si mano vidine ‘‘taisykle’’ tinka ir meilei - taip nuvalkiotam zodziui, taip retai aptinkamam jausmui, kazkodel siejamam su sitaip poetinamu raumeniu kairiam uzanty…
kaip suzinoti koks aspektas "’‘patobulino’’" galia…? ir kuri galia bus "geresne" ar "blogesne"…? ta, kuria "’‘patobulino’’" "gerasis aspektas" bus geresne…? o meile…kaip parodyti zmogui, kad ji myli…? kaip zinoti, kad tikrai ji myli, o ne savo Meile jam…?
kodel mes risames prie apciuopiamu dalyku (i tai galima itraukti ir diskomforta po mirties, nes nebera to, prie ko mes priprate)? kodel mes risames prie irankiu Jausmui isreiksti, o ne prie pacio Jausmo?? juk jis yra esme?
hm…nezinau kodel…gal nenorom sumaterialejom materialu turta vertinanciam pasaulyje begyvendami…? o gal tiesiog del to, kad apie tuos dalykus lengviau kalbeti nei apie pati Jausma…Meile…toks…keistas gerumas…pilnatve…ir viskas tik del kazkokio vieno kazkuo ipatingo (bent jau sau) zmogaus…kiek daug gali vienas zmogus…tiek sukurti…tiek ir sunaikinti…
nebukite naivus klaustukai. as nieko neismanau. ir meile, kas be ko, ne issimtis.toks ispudis, kad jus tikite tuo, ka rasau. negi tai sitaip itikinama?? (kartais keista nesusilaukti priespriesos. gal perdaug esu prie jos pripratus??)
i nevilti… gal kiekvienas zmogus nuolat varijuoja tarp nevilties ir vilties, dziaugsmo ir liudesio… laviruoja tarp krastutinumu, ieskodamas vidurio. kartais manau, kad ieskodami vidurio mes randam trecia krastutinuma. krastutinumas yra savotiska riba. nesigincysite, kad zmogus ribotai save vertina? ir yra ivertintas??
kas nustato meiles kaina, kas nubrezia jos ribas - ar ji pati, ar mes?? o gal kazkoks trecias krastutinumas??
Cure…heh…lengviausia kalbeti apie tai, ko nezinai…nes tuomet gali sakyti taip, kaip tau atrodo, o ne taip, kaip zinai…(juk nezinai, tai kaip gali sakyti taip, kaip zinai…?)…
Panele, ZapoBagazine…ar blogai, kad Jumis kazkas tiki…? o gai tai nereikalinga atsakomybe…? o priespriesa…Jums daznai priestaraujama yra…? kodel…?
yra labai grazus pasakojimas apie Viduriniji kelia…ji galite rasti adresu http://www.elnet.lt/vartiklis/mitai/buddhism/vidurys.htm
apie meile…blogiausia tai, kad ir ji yra kisama i remus…
kai manimi kazkas tiki, jauciu atsakomybe neprarasti to tikejimo, o kai jauciu atsakomybe, imu jausti priespriesa pati sau.
o priespriesos del savo nuomones… realiame gyvenime… yep, tenka susilaukti. nepasakyciau, kad esu visu nemegstama, ar visu megstama. susilaukiu ir to, ir to. tiesiog gal priespriesa isimintinesne?
priespriesa pati sau…? pazystamas jausmas…tik nezinau, ar jis del to pacio gimsta…kodel taip nutinka…?
o kodel priespriesa "isimtinesne"…?
gal todel, kad sekme yra sunkiau virskinama? kur dingo temos pradininkas Care?
cia kazkoks grupinis ne, juokauju…
kas grupinis…? kodel sekme sunkiau virskinama…? ar neturetu buti atvirksciai…?
kazkodel man atrodo, kad meiles tema cia jau issemta. nors ji gal neissemiama??
tuo tarpu sekme, mano manymu, sunkiau virskinama, nes prie jos esame ne tiek priprate…
as ne apie tai snekejau. dar karteli paskaitykite, ponas Care.
as nenuneigiu sekmes egzistavimo - as teigiu individualios sekmes sunkiau virskinama buti, nei nesekmes…
hm…manau, kad prie poniutes Sekmes kompanijos labai lengva priprasti, bet…kai poniute Sekme isgeria savo arbata, apsirengia ir iseina uztrenkdama duris ir palikdama tavo kambari su minkstomis sienomus, buna gana sunku priprasti prie ponios Nesekmes draugijos…todel ir kambarys su minkstomis sienomis…